Lietuvos bankas: Euro nauda įgavo konkrečią finansinę išraišką

"Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino - euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Teigiamas euro poveikis Lietuvos ūkiui jau dabar jaučiamas per sumažėjusias palūkanų normas, išnykusias valiutos keitimo išlaidas, reikšmingai atpigusius tarptautinius atsiskaitymus, prieigą prie Europos centrinio banko (ECB) skolinimosi išteklių. Ilguoju laikotarpiu nauda bus jaučiama ir per didesnį užsienio prekybos aktyvumą, palankiai bendroji valiuta veiks ir tiesiogines užsienio investicijas.

Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų ("Fitch" ir "S&P") Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei.

Bankų paskolų palūkanų normų vidurkis sumažėjo nuo 2,98 proc. (2013 m. gruodžio mėn.) iki 2,37 proc. (2015 m. vasario mėn.), o skirtumas nuo atitinkamo euro zonos vidurkio per tą patį laikotarpį susitraukė nuo 0,80 iki 0,53 procentinio punkto.

Ilgalaikių (artimos 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 iki 1,20 proc. Jų skirtumas nuo itin saugiais laikomų Vokietijos obligacijų eurais pajamingumo minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,89 iki 0,90 procentinio punkto ir tapo 0,55 procentinio punkto mažesnis už euro zonos šalių vidurkį, nors dar 2013 m. pabaigoje jis buvo 0,04 procentinio punkto didesnis.

Bankai ir kiti Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainius sumažino iki galiojusių vietinių mokėjimų įkainių. Lietuvos banko vertinimu, vien per 2015 m. pirmąjį ketvirtį dėl to bankų klientai jau sutaupė apie 6 mln. eurų. Dėl išnykusių valiutos keitimo išlaidų nebankinis sektorius, Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. sutaupys apie 50 mln. eurų.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas sudarė šalyje veikiančioms kredito įstaigoms galimybę tiesiogiai skolintis iš Eurosistemos. Tai - papildomas šalies kredito įstaigų likvidumo užtikrinimo garantas. Per pirmąsias 100 dienų po euro įvedimo Lietuvoje veikiantys bankai naudojosi dienos ir vienos nakties paskolų už užstatą galimybėmis, taip pat pagrindine (savaitės trukmės) ir ilgalaike (3,5 metų trukmės) refinansavimo operacijomis. Šiuo metu šalyje veikiantys bankai įvairiomis operacijomis iš Eurosistemos per Lietuvos banką yra pasiskolinę apie 350 mln. eurų.

Nors prieš euro įvedimą baimintasi didžiulio kainų šuolio, naujausi duomenys rodo, kad euro poveikis buvo mažas ir palankiai susiklosčius aplinkybėms su kaupu nusvertas stiprių kainas mažinančių veiksnių.

2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje tarptautinėse rinkose smarkiai atpigus naftai, degalų kainos Lietuvoje irgi labai nukrito. Tai lėmė ir viso kainų lygio sumažėjimą. Kainų tendencijos pirmaisiais mėnesiais leidžia manyti, kad dėl euro įvedimo infliacija Lietuvoje padidėjo ne daugiau nei anksčiau eurą įsivedusiose šalyse, t. y. iki 0,2-0,3 procentinio punkto.