Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare

Laikrodžių dūžiams suskaičiavus paskutines 2014 metų akimirkas, 2015 metų sausio 1-ąją Lietuva oficialiai atsisveikino su litu ir įsivedė eurą.

Po gausybės diskusijų, skepticizmo, optimizmo, netikrumo ir laukimo Lietuva pasiekė bene dešimtmetį puoselėtą tikslą. Ketinimas prisijungti prie bendros ES valiutos buvo deklaruojamas dar Lietuvai stojant į Europos Sąjungą 2004-aisiais, o tapti pirmąja euro zonos šalimi iš Baltijos valstybių siekta jau 2007-aisiais. Koją tada pakišo Mastrichto infliacijos kriterijus, kurio ribinė vertė 2006-ųjų gegužę buvo 2,6 proc. Lietuvoje infliacija tuo metu siekė 2,7 proc., todėl 2006 m. gegužę Europos Komisija (EK) pateikė neigiamą išvadą dėl euro įvedimo, taip pat pasielgė ir Europos centrinis bankas (ECB) bei Europos vadovų taryba (EVT).

Prasidėjusi ekonominė krizė pristabdė euro įvedimo planus, tačiau idėjos niekuomet nebuvo atsisakyta ir paruošiamieji darbai vyko toliau. 2013 m. kovą Briuselyje prasidėjo konsultacijos dėl euro Lietuvoje, balandį Euro įvedimo įstatymui pritarė Seimas, vasarą patvirtintas naujos valiutos įvedimo planas.

Geros naujienos į Vilnių iš Briuselio ir Frankfurto prie Maino ėmė plaukti 2014 m. birželį, kai EK ir ECB, išanalizavę naujausius makroekonominius duomenis, patvirtino: Lietuva atitinka visus Mastrichto reikalavimus dėl euro įvedimo. Birželio viduryje Premjeras Algirdas Butkevičius kartu su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku iškilmingai paleido Vyčiu paženklintų euro monetų kaldinimo liniją Lietuvos monetų kalykloje, o reikalingas skaičius euro banknotų Vilnių ir Kauną pasiekė spalio lapkričio mėnesiais iš Vokietijos centrinio banko.

Oficialiai Lietuvos priėmimo į euro zoną procedūra buvo baigta 2014 m. liepos 23 dieną, kai Briuselyje posėdžiavusi ES bendrųjų reikalų taryba priėmė galutinį sprendimą - Lietuva nuo 2015 m. sausio 1 dienos taps 19-ąja euro zonos nare.

"Beveik dešimtmetį, nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios, Lietuva ėjo į šį tikslą, reformuodama ekonomiką, stiprindama finansų sistemą, kartu kurdama patikimos ir drausmingos šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuos darbus atsakingai tęsime ir būdami euro zonos nariais, kartu sieksime dalytis savo gerąja patirtimi bei išnaudoti Ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamus privalumus", - tuomet kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

Realiai susipažinti su naująja Lietuvos valiuta gyventojai progą gavo gruodžio 1 dieną, kai Lietuvos bankas ir komerciniai bankai ėmė prekiauti euro monetų rinkiniais, kurių Lietuvos bankas suformavo 900 tūkst. vienetų. Paskutinėmis gruodžio dienomis prekyboje jų buvo likę apie 100 tūkst.

"Tiesą sakant, rinkinių populiarumas pranoko mūsų lūkesčius. Šiuo atveju visuomenė buvo gerokai aktyvesnė nei Latvijoje, nes ten buvo parduota apie 40-60 proc. rinkinių, kai pas mus - 80-90 proc.", - lietuvių aktyvumu iš anksto apsirūpinant naująja valiuta stebėjosi V. Vasiliauskas.

Sausio 1 d. euras Lietuvoje pakeitė nacionalinę valiutą litą, kuri šalyje cirkuliavo tarpukariu 1922-1940 m., o atgavus Nepriklausomybę - nuo 1993 m. Dabartinių litų banknotų ir monetų eskizus sukūrė menininkai Giedrius Jonaitis, Justas Tolvaišis, Antanas Žukauskas, Rimvydas Bartkus, Rytis Valantinas, Raimundas Miknevičius, Petras Garška, Arvydas Každailis ir kiti. Ant litų banknotų vaizduojami iškiliausi ir Lietuvai nusipelnę žmonės: ant 1 lito - rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, ant 2 litų - vyskupas, rašytojas ir blaivybės propaguotojas Motiejus Valančius, ant 5 litų - kalbininkas, padėjęs pamatus bendrinei lietuvių kalbai Jonas Jablonskis. Šių nominalų banknotai 2007 m. buvo išimti iš apyvartos ir pakeisti litų monetomis. Ant dabartinio 10 litų banknoto averso puikuojasi lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atvaizdai, 20 litų nominalą puošia poeto ir kunigo Jono Mačiulio-Maironio veidas. Pirmojo lietuviško laikraščio "Aušra" leidėjo ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus profilis spausdintas ant 50 litų vertės banknoto, o pirmasis lietuviškos istorijos autorius Simonas Daukantas pagerbtas ant 100 litų banknoto. Mažosios Lietuvos filosofas bei rašytojas Vilhelmas Storosta-Vydūnas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka įamžinti ant didžiausių nominalų litų banknotų - atitinkamai 200 ir 500 litų. Pagerbiant naująją ir senąją valiutą, Lietuvos bankas šalies muziejams padovanos po du vienetus kiekvieno nominalo litų bei eurų banknotų ir centų.

Vienintele teisėta atsiskaitymo priemone euras Lietuvoje taps sausio 16 dieną, iki to laiko prekybos vietose už prekes ir paslaugas bus galima atsiskaityti tiek litais tiek eurais, o grąža, su tam tikromis išimtimis, bus duodama jau tik eurais.