Kainų neaugino - pačios išaugo
Lietuvos bankas nurodo, kad, nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas - vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų.
Banko ekonomistų vertinimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4-0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas. Euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.
Kaip sakė V.Vasiliauskas, gyventojų parama eurui yra nepastovi. Anot jo, 2015 metais, tik įvedus, euforija buvo didelė - eurą teigiamai vertino apie 55 proc. gyventojų. Laikui bėgant, ji sumažėjo ir šiais metais siekė 49 proc.
„Pagrindinė priežastis, kodėl tai įvyko - euro susiejimas su kainų augimu“, - sakė jis.
Kaip rodo Lietuvos banko tyrimas, gyventojų manymu, kartu su euru padidėjo skurdas ir atskirtis.
Kainos Lietuvoje vis dar vejasi euro zonos vidurkį - šiuo metu jos sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio (taigi, brangti dar ohoho kaip gali - red.past.). Anot V.Vasiliausko, akivaizdžiai išsiskiria paslaugų kainų augimas. Pasak jo, po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis - restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros įstaigų paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc.
„Sakyčiau, kainas augina ne pats euro įvedimas, o globalūs veiksniai, auganti ekonomika“, - simpatijų Europos valiutai neslėpė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Minimalaus ir vidutinio atlyginimų kilimas taip pat prisidėjo prie prekių ir paslaugų kainų augimo“, - pridūrė jis.
Šuo ir kariamas pripranta
Pasak V.Vasiliausko, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ per penkerius metus padidėjo 50 proc. - nuo 550 iki 830 eurų, o vidutinė pensija - 40 proc., t.y. atitinkamai 5 ir 4 kartus sparčiau, nei vidutiniškai kilo kainos.
Pasak Lietuvos banko, taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pavyzdžiui, alkoholiniai gėrimai ir tabakas per minėtą laikotarpį pabrango 26 proc. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu pabrango mažiau nei 10 proc.
Visgi tyrimai rodo, kad gyventojai per penkerius metus priprato prie naujos valiutos. „Mūsų tyrimai rodo, kad tiek prie banknotų, tiek prie monetų pripratimas yra įvykęs. 9 iš 10 respondentų nemato problemų dėl eurų banknotų identifikavimo. 7 iš 10 nemato problemų dėl monetų“, - teigė jis.
Pasiteiravus apie tai, kokį euro poveikį V.Vasiliauskas prognozuoja artimiausius penkerius metus, jis pripažino, kad, laikui bėgant, teigiamas euro poveikis mažės.
„Tokią prielaidą mes darėme remdamiesi anksčiau eurą įsivedusių valstybių pavyzdžiais ir manome, kad ta prielaida pasitvirtina“, - tikino jis.
„Vakaro žinios“ klausė skirtingų sričių atstovų, kaip jiems sekasi gyventi su euru?
Živilė GUDLEVIČIENĖ
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė
Nuo lito perėjus prie euro, medikų atlyginimai nepakilo, jie liko lito lygio. Matome, kad maisto, buities prekių, aprangos kainos didėja kosminiu greičiu. Po euro įvedimo praėjus dvejiems metams, pasidarė santykis toks - kiek prekės kainavo litais, tiek dabar kainuoja eurais. Todėl ir kilo didžiausi nepasitenkinimai. Į atlyginimų indeksavimą nebuvo atsižvelgta, tai laikau, kaip situacijos nesuvaldymą. Procentiniai atlyginimų padidinimai po 10-15 proc. tikrai neatitinka gyvenimo realybės. Gyvenimas pabrango tris kartus, o algos taip nedidėjo.
Jau net ir tie medikai, kurie nesiruošė emigruoti, tą ruošiasi padaryti. Nebemato prasmės gauti oraus atlyginimo. Daug medikų dirba per kelis darbus. Finansiškai sunkiausia slaugytojams, 500-700 eurų alga yra visiškai nenormali. Žmonės ir klausia, kam dirbti, jei gali gauti pašalpą? Slaugytojai su išsilavinimu, su atsakomybe prilyginami darbuotojams, kurie visai be išsilavinimo. Tik tiek, kad dirba gydymo įstaigose.
Kai buvo litas, buvo lengviau. Pati pamenu, kad seselės uždirbdavo ir po 3000 litų ir buvo galima gyventi. Kai paverti į eurus, susilyginama su nekvalifikuotų darbuotojų algomis.
Dalia MICHELEVIČIŪTĖ
Aktorė
Pirmiausia reikia džiaugtis, kad gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje. Manau, kiekvienas sau turime kelti uždavinius ir turėti atsakomybę, ką renkame į valdžią ir kokia kryptimi Lietuva eis. Jaučiu nostalgiškus jausmus lietuviškai valiutai, nes man tai buvo mūsų tapatybės dalis. Buvo gražus mūsų pinigų veidas visoje Europoje. Tai finansinės kultūros dalis, gavęs pinigą visuomet pagalvoji, koks pavaizduotas valstybės veikėjas, tai skatina daugiau domėtis. Ilgiuosi to.
Žinoma, aktoriaus profesija yra sunki ir kartais neadekvačiai mažai įvertinama. Tačiau man lengviau kalbėti apie finansus, nes neturiu biologinės šeimos. Bet kai pagalvoju apie jaunus aktorius ir jų šeimas, manau, jiems labai sunku išgyventi dabartinėje situacijoje. Juk jie tik kuria gyvenimą.
Algimantas SALAMAKINAS
Ilgametis Seimo narys
Kaip ir visai tautai, jaučiasi, kad po euro įvedimo pakilo kainos. Seimo nariai, kaip ir visi kiti, tą pamatė, nėra ką slėpti. Tikrai nebuvo tikėtasi, kad šoktels kainos, ypač kad taip pakils paslaugų kainos. Tačiau jau pripratome prie situacijos. Manau, kainos stabilizuosis kada nors. Seimo nariai irgi skaičiuoja savo biudžetą, aišku, reikia sutaupyti juodai dienai, ar krizė ateis, ar kas. Bent jau pusei metų reikia turėti kažkokių atsargų.
Mūsų karta jau ketvirtą kartą keičia valiutą: pradėjome nuo rublio, paskui vagnorkės, vėliau - litai, dabar - eurai. Susitaikėme su situacija tokia, kokia yra. Žinoma, yra ir euro pliusų, ypač tiems, kurie keliauja, nereikia keisti valiutos važiuojant į Europos šalis.
Manau, visi jaučia nostalgiją litui. Tarpukario laikais litas buvo kaip Lietuvos simbolis.
Danguolė ABAZORIUVIENĖ
Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė
Po euro įvedimo atsidarė daug naujų bibliotekų, renovuota daug pastatų.
Kalbant apie knygų įsigijimą, darbuotojų atlyginimus, tai niekas nepasikeitė, - kaip prastai gyvenome prie lito, taip prastai gyvename ir prie euro. Bibliotekininkai yra vieni mažiausiai uždirbančių darbuotojų. O kainos didėja. Jeigu bibliotekininkas nenumirė, tai sukasi kažkaip.
Kaimo bibliotekose nedideli krūviai, žmonės mažai uždirba. Kažkas turi savo ūkelį, ir taip prisiduria prie gaunamų menkų pajamų. Lengviau didžiuosiuose miestuose. Vidutinis atlyginimas yra 730 eurų ant popieriaus, atrodo, kaip ir nieko, bet kai pasižiūri, kaip kyla minimali alga, kyla kainos...
Bibliotekininkas visada lenktyniauja su minimumu - jų alga nuo minimalios mažai skiriasi. Jeigu nori išvažiuoti atostogų, reikia turėti gerai uždirbantį vyrą. Tada ir galimybės visai kitokios.
Jurgita POCIENĖ
Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė
Dauguma daugiavaikių šeimų sako, kad gyvenimas po euro įvedimo labai pasikeitė. Pabrango vaikų būreliai, paslaugos, tarp jų ir medicinos paslaugos. Viena mama net pakomentavo, kad dabar gaunanti didesnį atlyginimą, tačiau sau negalinti leisti manikiūro.
Šeimos dalijasi mintimis, kad anksčiau pavykdavo sutaupyti, dabar jau nebepavyksta. Juodai dienai nebeatsidėsi. Žmonės tiesiog gyvena čia ir dabar, iš tiek, kiek turi. Kaip šeimos taupo? Tiesiog kažko atsisako. Daugiavaikės šeimos nevyksta atostogauti į užsienį, nes negali sau to leisti. Tokioms šeimoms svarbiausia, kad visi vaikai gautų išsilavinimą, kad jie turėtų ateitį.
Džiaugiamės, kai šeimoms ištiesiama pagalbos ranka. Pavyzdžiui, mūsų asociacijos nariai gauna ypatingą galimybę apsilankyti balete „Spragtukas“, kur kainos - žvėriškos. Mums suteikė tokią galimybę viena kredito unija.
Rašyti komentarą