Kiaulienos kainų šuolis - tik pradžia

O gal tiesiog daugiau lietuvių ims važinėti apsipirkti į Lenkiją, kur ketinta pakelti tik alkoholio ir rūkalų kainas. Bet ir tai, galimai, nenutiks.

Abejonės dėl daržovių kainų tebetvyro

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, lyginant praėjusių metų gruodžio supirkimo kainas iš Lietuvos augintojų šviežiam vartojimui su buvusiomis prieš metus kainomis didelių pokyčių neįvyko. Kai kurie produktai net atpigo.

2018 m. lapkričio mėnesį vidutinė bulvių kaina visose įmonėse buvo 19 centų, praėjusių metų lapkritį - 18 centų (atpigo 5 proc.) baltagūžių kopūstų kaina atitinkamai 29 centai ir 23 centai (atpigo 20 proc.), morkų - 31 centas ir 22 centai (29 proc.).

Burokėliai, kurie pasak augintojų yra mažiausiai reiklūs klimato pokyčiams, praėjusiais metais pabrango nuo 15 centų iki 19 centų (beveik 27 proc.). Svogūnų kaina nuo 30 centų pernai krito iki 26 centų šiemet (13 proc.). Žymiai per metus pakilo obuolių kaina - nuo 31 cento iki 53 centų (beveik 71 proc.) ir gerokai pranoko įvežamų iš kitur kainą.

O ko tikėtis šiemet? Pasak Daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, sausį kainos, greičiausiai, nesikeis. O toliau - bus matyti. „Vasario pradžioje važiuojame į pasaulinę vaisių ir daržovių parodą „Fruit Logistica“ Berlyne, tada ir pasakysime.

Kol kas lietuviškų vaisių ir daržovių prekybos centruose tikrai nestinga. Ir augintojų saugyklose lietuviškų daržovių yra. Viskas priklausys nuo to, kam prioritetą teiks prekybos centrai. Jei jie galvoja, kad augintojas nusipelno tik minimalios kainos, viskas gali keistis kardinaliai.

Eksportuotojai lietuvišką produkciją vertina. Perka Balkanų šalys, Italija, Lenkija, Baltijos kraštai. Parodoje dalyvaus ir prekybos tinklų atstovai, jie taip pat matys, kas vyksta kitose rinkose ir be abejo priims sprendimus“, - sakė daržovių augintojų atstovė.

Kiaulienos kainos kelia šoką

Praėjusiais metais pirkėjus ištiko šokas dėl stipriai išaugusios kiaulienos pardavimo kainos. Ar galima tikėtis, kad šis procesas pasikeis šiemet? Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Vakaro žinioms“ sakė, kad prognozuoti sunku, bet sprendžiant iš pasaulinių tendencijų gerų naujienų nežada.

„Lietuva kiaulienos užsiaugina tik vieną trečdalį. Esame priklausomi nuo išorinių rinkų, neturime vidinių rezervų. Perdirbimo įmonės mėsą perka už tiek, už kiek ji parduodama. Kiauliena jau smarkiai pabrango ir dar brangs. Ir tam didžiausią įtaką daro kiaulių maro paveikta Kinija“, - paaiškino Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Pasak E.Mackevičiaus, žmonės galbūt kiaulieną keis į jautieną, kurios Lietuvoje netrūksta, galbūt dar padidės ir taip populiarios ir žymiai pigesnės paukštienos vartojimas. Vis dėlto įpročiai yra įpročiai, lietuviai labiau vertina kiaulieną ir jos toliau ieškos.

„Gali vartojimas šiek tiek sumažėti, o tai atsilieps gamintojams. Pernai bankrutavo dvi įmonės, šiemet laukia ne geresni laikai. Tai nėra normalu“, - apgailestavo gamintojų atstovas.

Jo manymu, vartotojai labai didelio mėsos produktų kainų šuolio gali ir nepajusti, bet gamintojai tikrai pajus. „Gamintojai tiesiogiai priklausomi nuo prekybos tinklų, o tinklai turi daug alternatyvų. Turgavietėse viskas taip pat pabrangę, tik jie turi mažiau vartotojų“, - sakė E.Mackevičius.

Pabrango tiesiog akyse

2019 m. gruodžio 9-15 d., palyginti su prieš tai buvusia savaite, Lietuvos parduotuvėse kiaulienos kumpio be kaulo (šviežio, atšaldyto) vidutinė mažmeninė kaina padidėjo 5 ct už kilogramą, iki 4,50 EUR/kg, sprandinės - 4 ct, iki 5,97 EUR/kg, nugarinės - 2 ct. iki 5,89 EUR/kg, o kumpio su kaulu kaina išliko nepakitusi ir sudarė 3,57 EUR/kg.

Tačiau jeigu lygintume su 2018 metais, tai visų aukščiau paminėtų kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos padidėjo gerokai. Sprandinės - 30,92 proc., kumpio be kaulo - 20,32 proc., nugarinės - 20,70 proc., o kumpio su kaulu - 11,91 proc.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys

Nestandartai

Nuo sausio 1 d. vaisiams ir daržovėms, patiekiamiems mažmeninei prekybai vartotojų asmeninėms reikmėms, leidžiama netaikyti specialiųjų prekybos standartų, taip siekiant mažinti maisto švaistymo mastą. Tokių vaisių ir daržovių etiketėje turi būti parašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas.

Komentuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Albertas GAPŠYS:

Anot A.Gapšio, jei kainos pasaulyje keičiasi, tai pajuntame ir mes. Šiuo metu taip atsitiko su kiaulienos kaina, kurią nulėmė kiaulių maras Kinijoje.

„Pasekmės labai didelės. Kiaulienos supirkimo bei pardavimo kainos kilo ne tik Kinijoje, bet ir pas mus. Nuo praeitų metų pavasario pradėjusios augti kiaulienos supirkimo kainos pakilo apie 30 proc. Prekyboje to dar nematėme, bet, manau, pajusime šiais metais.

Kiaulienos lietuviai vidutiniškai per metus suvalgo apie 50 kg, paukštienos apie 34 kg, jautienos apie 5-6 kg. Prognozuojant, kad kiaulienos kaina kils, galima teigti, kad kils ir paukštienos bei jautienos kaina“, - prognozuoja ekspertas.

Pasak A.Gapšio, pieno produktų kaina šokinėja, ją lemia supirkimo kainos ir vartojimas.„Pieno kaina dažniausiai priklauso nuo vartojimo. Prieš porą metų kilo didesnis sviesto poreikis, kaina labai šoktelėjo pasaulyje, kilo ir pas mus.

Prognozuočiau, kad šiais metais pieno produktų kainos neturėtų labai keistis. Pokyčius visiems maisto produktams galimai lems 8-9 proc. didėsiantis minimalus darbo užmokestis. Tai palies visą perdirbimo pramonę, bet ar dėl to augs kainos, sunku pasakyti.

Negalima pamiršti tarptautinės konkurencijos. Jeigu dėl darbo užmokesčio pas mus mažmeninės kainos kils, pajusime ir produktų iš kitų Europos šalių invaziją į Lietuvą. Mūsų prekybos tinklai įsiveža apie 20 proc. pieno produktų, tad labai kelti kainų nebus galimybės, bet 1 proc. augimas gali būti. Tai nėra didelė tragedija, nes augs pragyvenimo lygis, kils atlyginimas“, - sakė A.Gapšys.

Pasak A.Gapšio, daugeliui rūpi, kaip atsilieps kainoms elektros pabrangimas. Specialisto manymu, augalininkystės sektoriuje elektros energijos suvartojimas sudaro tik 0,7 proc. visų žemdirbio išlaidų. Jeigu tas kiekis padidės, įtakos kainoms neturėtų būti.

„Perdirbimo sektoriuje kaina lemia technologijos. Jeigu duona kepama elektrinėse krosnyse, duonos kaina gali nežymiai padidėti, bet daug kur naudojama ne elektra, o dujos. Prognozuoti, kiek galėtų produktai brangti dėl elektros kainos pokyčių, nedrįsčiau. Mano manymu, dėl elektros pabrangimo maisto kainos neturėtų daug keistis, nes kiekviena įmonė ieškos galimybių likti konkurencinga rinkoje“, - sakė ekspertas.

Kaip su tais produktais, kurie pas mus neauga, tarkime, kava, arbata? „Kaip bus šiemet, sunku pasakyti. Klimato niekas nedrįsta prognozuoti jau ne pirmi metai. Tikėtis kokių nors produktų atpigimo, neverta. Jei ir būna pasaulyje tokia tendencija, mes tai nelabai pajuntame. Viskas, kas susiję su augalininkyste, priklauso nuo klimato. Bet taip nėra, kad tie produktai, kur nors kitur neužaugtų.

Dvejus trejus metus Lietuvos žemės ūkis kenčia dėl klimato pokyčių, bet sezono pabaigoje paaiškėja, kad nėra taip blogai, nes augintojai visada atranda būdų, kaip išgyventi“, - šypsosi kainų pokyčių stebėtojas.

Pasak A.Gapšio, nors „Eurostato“ duomenys rodo, kad kainos Lietuvoje nėra pačios aukščiausios Europoje, palaipsniui jos artėja prie Europos vidurkio. „Mažiausios kainos išlieka Lenkijoje. Mažesnės dėl keleto priežasčių, bet įvertinkime ir tai, kad pirkti kiek pigesnių maisto produktų į Lenkiją mes neprivažinėsime.

Arčiau Lenkijos gyvenantys gal ir važiuos, kaip važiavę, ir tai natūralu. Tarptautinis prekybos turizmas vyksta ne tik tarp Lietuvos ir Lenkijos“, - pastebėjo agrarinės ekonomikos tyrėjas.

Respublika.lt