Kainos didėjo dvigubai
Tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kaip aiškino ekonomistas, šalyje buvo galima matyti didžiulę hiperinfliaciją, o kainos tuo metu augo šimtais procentų.
Jo teigimu, realiausias taškas, nuo kurio būtų galima lyginti kainų pokyčius ilguoju laikotarpiu, yra 1995-ieji, mat dar 1994-aisiais litas buvo pririštas prie dolerio, kas tuomet apramino infliacijos kilimą.
„Kainų kilimas nuo 1995 metų, bendrai, nėra labai didelis, net, sakyčiau, santykinai mažas. Jeigu mes kalbame apie bendrą infliaciją, tai Lietuvoje turime 105 proc. padidėjimą, reiškia, kainos nuo 1995 metų išaugo dvigubai“, – sakė Ž. Mauricas ir lygino, kad štai, pavyzdžiui, Vokietijoje per tuos pačius 25-erius metus kainos didėjo 41 proc., o Europos Sąjungoje – 53 proc.
Žygimantas Mauricas
„O atlyginimai Vokietijoje nuo 1995 metų didėjo 57 proc., tai perkamoji galia kilo ne tiek ir daug.
Lietuvoje šis skirtumas – milžiniškas, nes vidutinis atlyginimas didėjo beveik 9 kartus, o kainos tik dukart, tai reiškia, kad perkamoji galia išaugo 4,5 karto“, – lygino jis ir teigė, kad skaičiai jo nestebina bei pridūrė, kad remiantis „Eurostat“ duomenimis, nuo 1996-ųjų paslaugų kainos didėjo 189 proc.
Labiausiai brango būsto nuoma
Nuo 1995-ųjų, remiantis Lietuvos statistikos departamentu, daugiausiai Lietuvoje brango būsto nuoma. Jos kainos per 25-erius metus didėjo 860 proc.
„Galime sakyti, kad nuoma brango beveik tiek pat, tik truputį daugiau, kiek kilo atlyginimai.
Atlyginimai nuo 1995 m. didėjo 778 proc. Kalbant apie būstą, manau, pokytis normalus, nes jis dažniausiai brangsta tiek pat, kiek auga pajamos, na, bent jau pastaruoju metu. Tai įperkamumas nedidėja, bet, kita vetus, tai galima paaiškinti, nes žmonės gauna didesnes pajamas, pasiūla yra ribota, visi veržiasi į miestų centrus, tai kaina dėl to ir kyla. Tai reikia džiaugtis, kad būsto nuomos kaina nekyla sparčiau nei pajamos.
Jei turėtume Skandinavijos šalių statistiką, tai nuomos kainos kilimas nuo 1995 m. būtų daug didesnis“, – sakė ekonomistas ir tikino, kad bendrai didelės bėdos dėl sparčiai didėjusių būsto kainų nematantis.
Antroje vietoje pagal kainos didėjimą – per 25-erius metus brangę tabako gaminiai. Jų kaina nuo 1995-ųjų didėjo 765 proc. Trečioje vietoje – atliekų surinkimas, kur fiksuotas 762 proc. kainos kilimas.
Taip pat per 25-erius metus kilo keleivių vežimo kainos, kurios didėjo 425 proc., apgyvendinimo paslaugos brango 387 proc.
„Alus nuo 1995 iki 2020 metų pabrango apie 2 kartus, o ledai – apie 3 kartus.
Turint omenyje, kad darbo užmokestis į rankas išaugo kone 9 kartus (nuo 105 iki 930 Eur), galime nusipirkti apie 4,5 karto daugiau alaus ir apie 3 kartus daugiau ledų.
Pienas nuo 1996 brango nedaug, 90 proc.“, – teigė Ž. Mauricas.
Kas labiausiai pigo
Tarp labiausiai pigusių prekių – automobiliai, tačiau, kaip pastebėjo ekonomistas, nors teigiama, kad jų kaina nuo 1995-ųjų mažėjo 52 proc., tikras kainos pokytis galimai yra visai kitoks.
„Čia negali lyginti, nes prieš 25-erius metus buvo perkami kitokie automobiliai. Tikiu, kad jų kaina dabar apie 50 proc. mažesnė, nes dabar nelabai kas tokius perka.
Aš manau, kad lietuviai šiandien automobiliams tikrai išleidžia ne mažiau pinigų, tai galiu garantuoti. O ir patys automobiliai pasidarė turintys daugiau funkcijų, yra gaunama didesnė nauda, nes automobilis dabar ir prieš 10 metų – visiškai kitoks. Atsirado automoatinė pavarų dėžė, kompiuteris, belaidės sistemos, todėl negali lyginti. O čia yra lyginami technologškai panašūs automobiliai, koks buvo prieš 25 metus, kurių nebėra ir todėl yyra matomas toks kainos kritimas“, – aiškino jis.
Taip pat, kaip rodo duomenys, 27 proc. pigo namų ūkio prietaisai, avalynė. Jos kaina mažėjo 17 proc., o drabužių kainos mažėjo 5 proc.
„Pirmas dalykas, dabar yra išaugusi konkurencija. Bet šiuo metu Lietuvoje drabužiai vis dar kainuoja daugiau nei ES vidurkis“, – sakė Ž. Mauricas.
Gyvename geriau
Kalbėdamas, kokią bendrai įtaką kainų kilimui per tiek metų galėjo padaryti infliacija, ekonomistas teigė, kad ji labiausiai kilo 2005-2007 metais.
„Tada buvo labai didžiulis vartojimo burbulas, buvome išpūtę kredito burbulą, o kainos labai greitai šuoliavo į priekį.
Vėliau tokių didelių šuolių nebuvo ir kainų kilimą labiau lemdavo kuro kainų pokyčiai, o tai persikeldavo ir kitoms prekėms bei paslaugoms, o nuo 2014-2015 m. sparčiai pradėjo augti paslaugų kainos. Šis pokytis buvo ženklus, bet viskas dėl to, nes pradėjo sparčiai augti atlyginimai. Viskas ne tiek dėl euro įvedimo 2015-aisiais, bet dėl atlyginimų augimo“, – sakė jis.
Pasak Ž. Maurico, dažnai žmonėms atrodo, kad viskas brangsta, bet jie patys nepastebi, kad perka geresnės kokybės prekes ir gyvena geresnį gyvenimą.
„Keičiasi krepšelio sudėtis ir ne tik tarp skirtingų prekių kategorijų, bet ir pačiose kategorijose. Tarkime, buitinė technika, anksčiau žmonės pirkdavo ekonominės klasės prekes, o dabar yra šimtai parduotuvių, itališki prekių ženklai ir pan., o lietuviai šiandien buitinę techniką perka geriausios kokybės.
Anksčiau, būdavo, ir kompiuterius dėvėtus pirkdavo, ir telefonus. Dabar, žinoma, tai dar egzistuoja, bet daugiau yra perkami nauji.
Jaunėja ir perkamų automobilių amžius. Tai taip pat jaučiasi ir maisto produktuose, būdavo, pirkdavo daktarišką dešrą, o dabar viskas pasikeitė, ir parduotuvėse asortimentas keičiasi. Atsiranda ir ekologiniai skyriai, kur produktai brangesni, atsirado šviežios sultys, kurios kainuoja beveik 2 eurus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Apibendrindamas ekonomistas tikino, kad bendrai kainų augimas, lyginant su pajamų augimu, Lietuvoje spartus nebuvo.
„Kainų augimas yra 105 proc., tai kainos kilo tik du kartus. O atlyginimai pakilo beveik 9 kartus. Lietuviai šiandien gyvena kokybiškiau ir geriau. Žinoma, tiksliai tų kainų niekas nepamatuos, nes daug dalykų keičiasi“, – sakė jis.
Rašyti komentarą