Ekonomikos prognozių pristatymą V.Šapoka pradėjo išreikšdamas džiaugsmą, kad vasara toliau tęsiasi, tačiau tai nebus amžinai, nes galiausiai ateis ruduo. Pasak ministro, taip pat bus ir su ekonomikos augimu - jis nebus amžinas ir galiausiai augimas ims lėtėti, o tam reikia ruoštis. Tačiau gyventojai kol kas esą nusiteikę pernelyg optimistiškai.
„Matome, kad vartotojų, gyventojų lūkesčiai yra istorinėse aukštumose - žymiai geresni negu verslo. Tam yra paaiškinimas: neabejotinai turėjo įtakos rinkimų maratonas, buvo daug pažadų, lūkesčiai yra užaukštinti. Kitais metais ekonomika augs, augimą palaikys vidaus vartojimas, tačiau augimas lėtės ir bus trapesnis. Visi turime būti atsargesni“, - sakė finansų ministras.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė jam antrino, pridurdama, kad Finansų ministerija padidino šių metų ekonomikos augimą iki 3,7 proc., tačiau nekeičia vizijos, jog augimas tolimesniu laikotarpiu lėtės.
„Augimas vidaus paklausos, vartojimo ir investicijų. Išorinės aplinkos negalime suvaldyti, bet galime pasiruošti: investuoti, stiprinti vidaus vartojimą, kad ekonomikos augimas išliktų spartesnis nei ES vidurkis“, - sakė M.Tuskienė.
Pasak V.Šapokos, nerimą kelia faktas, kad Kinijos ekonomikos augimas šiuo metu - mažiausias per pastarąjį dešimtmetį, nedžiugina tendencijos ir dėl JAV, Vokietijos, Prancūzijos ekonomikos, o dar ir JAV ir Kinijos prekybos karas gali atsiliepti visam pasauliui.
„Žinoma, tai atsiliepia ir verslo lūkesčiams Lietuvoje“, - konstatavo ministras, pridurdamas, kad verslo lūkesčių mažėjimas paprastai virsta tikrove, nes, įvertindamas rizikas, jis ima mažiau investuoti, atsargiau priima darbuotojus, atsargiau didina atlyginimus, o tai daro įtaką visai šalies ekonomikai.
Tiesa, nepaisant atsargumo, verslininkai vis tiek bus priversti kiek didinti algas dėl padėties darbo rinkoje, kuri, pasak Finansų ministerijos, darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki.
„Nors pastaruoju metu pagerėjo migracijos tendencijos - 2019 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvyko daugiau gyventojų, nei išvyko iš šalies, dėl natūralios gyventojų kaitos, darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti. Atvykusieji į šalį padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje“, - tvirtina ministerija.
V.Šapoka įspėja tiek visas šeimas, tiek ir politikus, prisidedančius prie valstybės biudžeto formavimo: pajamos nebeaugs taip sparčiai, todėl ir išlaidas reikia planuoti gerokai atsargiau. Ypač atsargiems, ministras įspėja, būti gyventojams, kurie planuoja imti ilgalaikes paskolas: pirmiau reikia įsivertinti, ar jų pajamos ilgą laiką bus tvarios. To paties tikisi ir iš politikų.
„Dėl to, tikiuosi, sutarsime, kad kitų metų biudžetas bus realistinis, apdairus ir atsargus“, - sakė ministras, kartu išreiškęs viltį, kad politikai išmoko 2008 m. kilusios krizės pamokas. Nors, kaip pridūrė apgailestaudamas, akivaizdu, kad pamokas išmoko ne visi, todėl ir vėl laukia populistinių siūlymų.
Prognozės:
Prognozuojama, kad 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,7 proc., 2020 m. - 2,4 proc., o 2021-2022 m. stabilizuosis prie 2,3 proc. ribos. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio „popieriuje“ nei buvo numatytas 2019 m. pavasarį) 2020 m. - 7,4 proc. Lėčiau augant ekonomikai algų augimo tempas sulėtės ir 2021 m. sudarys 5,8 proc., 2022 m. - 5,5 procento. Gyventojų pajamos vidutiniu laikotarpiu esą augs sparčiau nei kainos, todėl namų ūkių perkamoji galia vidutiniu laikotarpiu išliks stipri.
Vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 m. sudarys 2,4 proc., (tai - 0,2 proc. daugiau nei numatyta šių metų kovą), o 2020 m. - 2,3 proc. Vėlesniais metais kainų pokyčio tempas nuosaikiai mažės, tačiau išliks gana artimas šiuo metu stebimam tempui ir 2021 m. sudarys 2,1 proc., o 2022 m. - 2 proc.
Rašyti komentarą