Bankai apie klientą nori žinoti viską

Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai nori žinoti, kas ir kodėl klientui perveda pinigus. Nori žinoti net tai, iš kur pervedęs asmuo turi pinigų. Tokios užklausos aiškinamos pinigų plovimo prevencijos tikslais ar bandant išaiškinti, kad klientas nedalyvauja terorizmo rėmime. Tačiau perteklinės banko taikomos priemonės pakenkia pačiam klientui, kuris negali naudotis pinigais savo sąskaitoje.

Trukdžiai ir keisti reikalavimai

Į „Vakaro žinias“ su prašymu padėti kreipėsi Vokietijoje gyvenęs, o dabar Lietuvoje besikuriantis Ričardas Bark. Oficialiai dirbantis ir mokesčius mokantis R.Bark sugalvojo įsigyti būstą. Matydamas, kad turimų pinigų neužtenka, pagalbos jis paprašė Vokietijoje likusių tėvų. Šie per kelis kartus persiuntė reikalingą sumą. Vyras susirado norimą būstą, susitarė su pardavėjais, o tuomet prasidėjo...

„Kadangi būstą pirkau antrą kartą, pinigai, kaip ir prieš kelerius metus, buvo pervesti į SEB banką. Tuomet jokių problemų nekilo, tad nuėjęs į banką gerokai nustebau, kai paprašius pervesti nurodytą sumą būsto pardavėjui sulaukiau atsakymo, jog sąskaita įšaldyta. Esą tai padaryta, nes turiu įrodyti pinigų kilmę. Patikslinimas, kad pinigus vėl paskolino mano tėvai, banko darbuotojų neįtikino. Jiems reikalaujant paprašiau Vokietijoje likusių tėvų pateikti reikiamus dokumentus. Vokiški bankai, matyt, jau turėję reikalų su lietuviškais, greitai surinko ir pateikė visus prašytus dokumentus, tačiau... pinigais ir toliau negalėjau naudotis“, - nesmagiais nuotykiais gimtinėje dalinosi R.Bark.

Tokia banko pozicija nustebino ir pinigus sūnui skolinusį R.Bark tėvą. Pasak vokiečio, pateikus dokumentus, kuriuos, beje, bankas galėjo gauti pats, paaiškėjo, kad SEB „liko užsispyręs ir tiesiogiai pateikė papildomą užklausą“.

Kitas, namo grįžusį tautietį „maloniai“ nuteikęs, bankas buvo „Luminor“.

„Užsienyje gyvenantis bičiulis nusprendė grąžinti skolą - porą šimtų eurų. Kadangi SEB parodė, kaip jie dirba, paprašiau, kad pinigai būtų pervesti į sąskaitą „Luminor“ banke. Deja, ir čia laukė staigmenos - banko darbuotojai paprašė įrodyti ne tik pinigų kilmę, bet ir paaiškinti, kuo užsiima juos pervedęs asmuo. Kadangi tokios informacijos neturėjau, atėję pinigai, nespėjus prie jų net prisiliesti, buvo grąžinti siuntėjui. Matant, kaip dirba Lietuvoje veikiantys bankai, kyla natūralus klausimas - kokia prasmė grįžti į Lietuvą, jeigu kas žingsnį susiduri su nuolatiniais trukdžiais ir keistais reikalavimais?“ - retoriškai teiravosi R.Bark.

Situacija pradėjus domėtis žurnalistams, SEB bankas staiga „prisiminė“, kad jų klientas pinigais visgi gali naudotis, tačiau dabar vyrui iškilo sunkumų su planuotu pirkti būstu, nes praėjo visi su pardavėju sutarti terminai.

Viskas teisėta?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas Aleksandras Zubriakovas nurodė, kad 2017 įsigaliojo nauja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija, pagal kurią buvo praplėstas subjektų sąrašas. Įstatymo nuostatos imtos taikyti ūkine komercine veikla besiverčiantiems asmenims, užsiimantiems prekyba nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.

Visgi lieka neaišku, kodėl įstatymas buvo taikytinas ne tik į SEB atėjusiai didesnei sumai, bet ir maždaug 200 eurų pervedimui.

Bankai atlieka teisėsaugos funkcijas?

Leontina Zabarauskienė, SEB banko atstovė, nurodė, jog dėl banko konfidencialumo įsipareigojimų klientui, net ir turint pastarojo leidimą domėtis jo istorija, komentuoti plačiau šio atvejo negali. Visgi ji patikslino, kad prašoma tik tokių dokumentų ar informacijos, kuri reikalinga konkrečioje situacijoje bei leidžia įsitikinti lėšų ir turto kilmės teisėtumu.

„Tais atvejais, kai klientai vengia arba atsisako pateikti prašomą informaciją, bankas gali atsisakyti vykdyti piniginę operaciją ar sandorį ir nutraukti dalykinius santykius su klientu“, - patikino SEB banko atstovė.

Giedrė Bielskytė, „Luminor Bank“ atstovė teigė, kad įgyvendinant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemones vykdoma pervedimų stebėsena.

„Tam tikrais atvejais prašome papildomos informacijos iš mūsų klientų. Pinigų gavėjas dažniausiai žino, koks yra pervedimo tikslas, kas yra lėšų siuntėjas, tad prašome patikslinti duomenis, tik jei nepakanka esančių pavedimo informacijoje,“ - sakė pašnekovė.

Pinigus turi grąžinti per 2 dienas

Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas patvirtino, kad SEB bankas bei kitos finansų įstaigos privalo atlikti nuolatinę dalykinių santykių stebėseną.

„Kai klientas gauna neįprastai didelę pinigų sumą, bankas kreipiasi su prašymu pateikti informaciją, kurios pakaktų įsitikinti kliento gaunamų lėšų kilme ir šaltiniu. Informacijos apimtis ir turinys skiriasi atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Bet kokiu atveju finansų įstaigų taikomos priemonės turi būti proporcingos kliento galimai keliamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai“, - pažymėjo pašnekovas.

Jis patikslino, kad pagal Mokėjimų įstatymą, jei mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs gavėjui skirtos mokėjimo operacijos sumą negali jos įskaityti į gavėjo sąskaitą, jis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas grąžina šią sumą mokėtojui.

„Reikalavimo mokėjimo paslaugų teikėjas gali nesilaikyti tik tuo atveju, jeigu tokia teisė numatyta kituose teisės aktuose. Jei finansinė operacija atitinka tam tikrus kriterijus, bankas informaciją apie tokią operaciją perduoda FNTT, - sakė G.Šniukas. - Konkrečiu atveju, jeigu SEB banko klientas mano, kad bankas pažeidė jo teisėtus interesus, siūlytume jam kreiptis į Lietuvos banką, kad galėtume tinkamai išnagrinėti ir įvertinti šį atvejį.“

Advokato Sauliaus Žentelio komentaras:

Formaliai bankai turi teisę įšaldyti pinigus, bet jie turi ir pareigą nepadaryti žalos klientams. Būtų gerai, jei pinigus užlaikytų tik tuomet, kai kyla akivaizdus įtarimas dėl galimai neteisėtos jų kilmės ar panaudojimo tikslų. FNTT yra pateikusi visas metodikas, tad jeigu pinigus asmuo gauna iš tėvų, bendradarbiauja su banku, pateikia informaciją, tai turėtų mažinti įtarimus.

Vienintelis klausimas, jeigu pinigai pervesti iš sąskaitos į sąskaitą, yra jų teisėtumą patvirtinanti pajamų deklaracija. Ją pateikus daugiau klausimų kilti neturėtų. Juolab jei pinigai pervedami ne iš Afrikos ar Azijos valstybių, o iš vienos ES šalies banko į kitos ES šalies banką, preziumuojama, kad jie yra legalūs, nes institucijai, kurioje jie laikomi, jokių klausimų nekyla.

Kadangi Lietuvoje fiksuojami masiški pinigų užlaikymo atvejai, galima įtarti, kad arba bankų darbuotojams trūksta kompetencijos, arba jie aplaidžiai žiūri į savo pareigas. Bankams į rankas buvo duotas „įrankis“, kuriuo jie, panašu, nelabai moka naudotis. Pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo atvejų nustatoma palyginti nedaug ir juos dažniausiai identifikuoja ne bankai.