Apie 10 proc. įmonių nurodė netikslias kainas, konvertuotas į eurus

Priežiūros institucijos rugpjūtį atliko dvejopo kainų nurodymo (litais ir eurais) prekybos ir paslaugų teikimo vietose patikrinimus. Per savaitę - rugpjūčio 22-31 d. - priežiūros institucijos atliko 625 patikrinimus, kurių metu nustatė 64 pažeidimus, kas sudaro 10 proc. nuo visų tikrintų ūkio subjektų. Daugiausia - beveik pusę - pažeidimų sudaro nustatyti atvejai, kai kainos nenurodytos dviem valiutomis (44 proc.), kainos apvalinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (31 proc.), perskaičiuojant kainas pritaikytas netinkamas keitimo kursas (16 proc.), kainos nurodytos neaiškiai ar klaidinamai (9 proc.).

"Mūsų inspektorius žiūri, ar kainos yra pateikiamos dviem valiutomis, ar teisingai taikomas konvertavimo kursas. Euro įvedimo įstatymas reikalauja, kad valiutos kurso perskaičiavimas turi remtis šešiais reikšminiais skaičiais, t.y. 3,45280. Praktika parodė, kad kai kurie verslininkai sutrumpina šitą įpareigojimą, vietoj po kablelio penkių skaičių naudoja du skaičius, užbaigia "34" arba "35", "37". Jiems čia irgi yra įstatymo nuostatos pažeidimas", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pateikė pavyzdžius, jog picos "Vezuvijus" kaina litais buvo nurodyta 8,5 Lt, o kainas eurais - 2,5 euro, nors turėjo būti 2,45 euro. Nustatyta ir sukčiavimo atvejis vienoje kirpykloje, kuri 15 litų paslaugos kainą "apvalino" iki 5 eurų, nors kaina eurais turėjo būti 4,34.

"Šiandien dar turime mūsų smulkių verslininkų problemą - apvalinimo problemą, nes, kaip ir matematikoje, (...) sunku paaiškinti paprastam žmogui aukštosios matematikos reikalavimus, t.y. kaip apvalinama yra, kai po kablelio yra du skaičiai, ir kaip apvalinama, jeigu palieka keturis skaičius. Tuomet keturių skaičių seka po kablelio duoda tikslesnį apvalinimą. Šioje vietoje mes tik įsibėgėjame, tiek verslininkams, tiek tikrintojams šitie dalykai yra pirmi žingsniai ir, manyčiau, Lietuva, kaip ir pažymėjo EK atstovai, geriau žengia už Latviją ar Estiją pirmus žingsnius pasirengiant įvesti eurą", - dėstė F. Petrauskas.

Pagal veiklos sritis daugiausia pažeidimų nustatyta ne maisto prekių ir paslaugų veiklos srityje (41 proc.), maisto prekių (27 proc.) ir maitinimo paslaugų srityje (17 proc.). Nustatyti pažeidimai mokamų sveikatos paslaugų ir grožio paslaugų srityse sudaro po 6 proc. ir pašto bei ryšio paslaugų srityje - 3 proc.

Nustačiusios pažeidimus priežiūros institucijos 25 ūkio subjektams skyrė įspėjimus, 6 ūkio subjektams - baudas, ne didesnes nei 25 litai, o kitos sankcijų skyrimo procedūros ataskaitiniu laikotarpiu dar buvo neužbaigtos. Įmonės pažeidėjos kol kas neskelbiamos, tačiau ateityje jas ketinama paviešinti. Didžiausios baudos dydis - iki 2 tūkst. litų. Daugiausia pažeidimų nustatyta Klaipėdos (27 proc.), Vilniaus (17 proc.) ir Kauno apskrityse (16 proc.), mažiausiai - Alytaus, Telšių, Tauragės apskrityse. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse nustatyta 13 proc. pažeidimų.

"Regionų išskirti negalime, tik pastebėjome, kad didesniuose prekybos centruose pažeidimų yra mažiau, o regionuose galbūt (nežinau, kaip ir buvo prognozuojama) verslininkai ne visiškai dėmesingai rengiasi tam startui, bet vėlgi per trumpas laikas daryti kažkokius apibendrinimus. Žiūrėsime, ką parodys rugsėjo mėnuo", - kalbėjo Z. Stanevičius.

Pagal ūkio ministro patvirtintą rekomendaciją verslininkams kainas patariama nurodyti dominuojančia valiuta - litu: kainos, nurodytos litais, turi būti didesnės, eurais - gali būti tokio pačio dydžio arba mažesnės. Po Naujųjų metų kainos turės būti atvirkščiai - eurais didesniu šriftu, litais - mažesniu.

Be to, pastebima, kad verslininkai gudrauja neteisingai perskaičiuodami kainas litus į eurus. Litas perskaičiuojamas į eurus turėtų būti santykiu 1: 3,45280.

Patikrinimus atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija arba iš viso 300 specialistų. Tačiau, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuva atrodo geriausiai - per pirmąsias patikrinimo dienas šiose kaimyninėse valstybėse būdavo nustatoma 30-45 proc. pažeidimų.

Lietuva 19-ąja euro zonos nare taps nuo 2015 m. sausio 1 d.