Amerikonai purto skandinavų bankus

Švedų žiniasklaida praneša, kad šalį pasiekė JAV valdžios institucijų prašymai atlikti tyrimą dėl pinigų plovimo skandalo, dėl kurio jau buvo skirtos baudos „Swedbank", „Danske" ir SEB. Šios informacijos nekomentuoja nei bankai, nei JAV įstaigos, tačiau iš ankstesnių skandalų galima atsekti įvykių grandinę.

Visus šiuos bankus jau anksčiau tyrė JAV teisingumo departamentas, FTB ir federalinė policija, taip pat federalinis prokuroras Niujorke dėl galimo pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimo ir sukčiavimo.

Jau buvo žinoma, jog „Danske Bank" yra įsivėlęs į 200 mlrd. eurų vertinamą pinigų plovimo 2007-2015 m. per Estijos padalinį skandalą. Pinigai buvo pervedami iš Rusijos ir kitų buvusios Tarybų Sąjungos šalių. Banko veikla tiriama Danijoje, Švedijoje. Prancūzijoje, taip pat JAV.

Dar vienas žinomas faktas - Švedijos finansų priežiūros tarnyba „Swedbank" jau anksčiau skyrė 360 mln. eurų baudą, nustačiusi kovos su pinigų plovimu trūkumų bei nepateiktą valdžios institucijoms informaciją.

SEB buvo skirta 97 mln. eurų bauda už nesilaikymą taisyklių, susijusių su pinigų plovimo kontrole Baltijos šalyse. O praėjusių metų pabaigoje Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija nubaudė banką 672,7 tūkst. eurų bauda už nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimą bei terorizmo finansavimą, dar 1,121 mln. eurų už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Kilus skandalui SEB tvirtino neaptikęs jokių sisteminio pinigų plovimo ženklų. Bankas tuomet taip pat aiškino atlikęs kruopštų vidinį tyrimą ir šiokių tokių trūkumų radęs.

Įdomu ir tai, kad lygiai prieš metus „Danske" ir „Swedbank" pripažino, kad buvo padarę klaidų pinigų plovimo prevencijos srityje, o SEB tuomet akcentavo, kad su įtartinais klientais ryšiai esą nutraukti, o pats bankas perdavė informaciją apie galimą pinigų plovimą teisėsaugai ir tvirtino sustiprinę pinigų plovimo prevencijos mechanizmus. Tačiau naujas amerikiečių tyrimas rodo, kad visi šie pasakojimai bliūkšta ir pinigų plovimo veikla gali tęstis.

Pernai į švedų žiniasklaidą nutekėjo informacija apie tai, kad „Swedbank" Estijos filiale 2010-2016 metų laikotarpiu kasmet buvo pervesta po 20 milijardų įtartinos kilmės eurų. Absoliuti dauguma pinigų pervesta iš Rusijos.

Dar vienas iškalbingas faktas: praėjusių metų lapkritį SEB grupė netikėtai paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų, bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos šalyse.

Daugiausiai dėmesio ir šiuo atveju teko Estijai. SEB duomenimis, 2005-2018 m. per SEB Estijos padalinį įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka periodui iki 2010 m.

SEB atskirai pateikia Estijos padalinio statistiką. 2005-2018 m. per šį banko padalinį „žemo skaidrumo" klientai nerezidentai atliko operacijų už bendrą 25,8 mlrd. eurų sumą. Didžioji dalis šių operacijų - 23,1 mlrd. eurų - tenka 2005-2010 m. periodui.

Vėliau, anot SEB statistikos, probleminių klientų atliekamų operacijų apimtys nuosekliai menko. 2017 m. ir 2018 m. grafose prie „žemo skaidrumo" klientų jau surašyti nuliai. Belieka sulaukti, kaip šią statistiką pakoreguos naujasis amerikiečių tyrimas.