Žmonės su aukštuoju išsilavinimu turi darbo, bet jų pajamos mažos, rodo apžvalga

ELTA

2013-05-22 12:15

Gyventojų su aukštuoju išsilavinimu užimtumas Lietuvoje gerokai viršija Europos Sąjungos rodiklį - 2011 m. Lietuvoje dirbo 87,5 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o ES - 82,1 proc. Nedarbo lygis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą yra du kartus mažesnis nei tarp jo neturinčiųjų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta apžvalga "Studijos ir mokslas Lietuvoje: kur esame šiandien?" rodo, kad vis dėlto gyventojų su aukštuoju išsilavinimu metinės pajamos buvo daugiau negu keturiskart mažesnės, palyginus su ES vidurkiu (atitinkamai 10 tūkst. eurų ir 42 tūkst. eurų). Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio ir pagal aukštųjų mokyklų finansavimą.

Nors šiuo metu aukštosiose mokyklose Lietuvoje studijuoja didžiausias procentas studentų ES - naujausiais duomenimis, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo per 170 tūkst. (Lietuvoje 60 studentų tenka tūkstančiui gyventojų, o ES vidurkis - 40 studentų), įvairios prognozės rodo, kad studentų skaičius mažės.

Per pastarąjį dešimtmetį aukštųjų mokyklų finansavimas Lietuvoje išaugo - 2011 metais vienam studentui teko 7,7 tūkst. litų valstybės ir savivaldybių lėšų, tačiau kol kas šiuo požiūriu atsiliekame pagal ES vidurkį - Lietuvoje lėšų vienam studentui tenka du kartus mažiau negu ES.

Skaičiuojant pagal tai, kokia dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) tenka aukštajam mokslui, taip pat atsiliekame nuo ES vidurkio, nes aukštojo mokslo finansavimas augo lėčiau negu BVP. 2001-2009 m. Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo 0,19 proc., o ES šalyse išaugo 1,4 proc.

Apie pusę studentų studijuoja valstybės finansuojamose vietose. 2011-2012 m. už mokslą mokėjo 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų I pakopos pirmo kurso studentų. Vidutinės studento pajamos Lietuvoje 2012 m. per mėnesį siekė 615 litų, svarbiausias šių pajamų šaltinis - tėvų parama.

Šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą teikia 24 kolegijos ir 23 universitetai.

Vyriausybės programoje siekiama, kad 2016 m. Lietuvoje būtų ne mažiau kaip 40 proc. 30-34 metų amžius gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, o mokymosi visą gyvenimą lygis 25-64 metų amžius grupėje būtų 7,5 proc.

MOSTA pateiktoje apžvalgoje pateikiami aukštojo mokslo ištekliai, studijų sąlygos ir tarptautinis judrumas, socialinė studijų dimensija (studijų įperkamumas ir prieinamumas) bei aukštojo mokslo nauda. Apžvalgoje įvertinta ir Lietuvos mokslo būklė.