Ženklai "Be E", "Be priedų", "Be konservantų" klaidina vartotojus

Priedai naudojami

Praėjusių metų pabaigoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tikslinius patikrinimus, trumpai pavadintus akcija „Ar “Be E“ tikrai yra be “E“. Šiais patikrinimais siekiama išsiaiškinti, ar reklaminiai šūkiai “Be E“, “Jokių E“, “Stop E“, “Be konservantų“, “Be saldiklių“ yra pagrįsti ir neklaidina vartotojų.

Tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų randami didesni arba mažesni maisto priedų likučiai. Vadinasi, nors gamintojai gamybos metu nenaudoja gryno maisto priedo, į gaminį prideda įvairių augalinių mišinių ekstraktų, kurių sudėtyje yra daug nitritų, taip siekdami išgauti analogišką technologinį poveikį galutiniam produktui. Naudojant sintetinį maisto priedą ar augalinius mišinius, praturtintus maisto priedais, rezultatas tas pats — gaminys yra gražesnės spalvos, aromatingesnis ar turi ilgesnį tinkamumo vartoti terminą.

Siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl savo pozicijos ir veiksmų pagrįstumo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba oficialiai paprašė išsakyti savo poziciją ne tik Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos atstovų, bet ir kreipėsi į kitų šalių kompetentingas institucijas.

Gauti atsakymai buvo vienareikšmiai — visos maisto produktų gamyboje naudojamos sudėtinės žaliavos privalo būti pažymėtos maisto produkto etiketėje. Jei maisto priedai gamybos proceso metu nenaudoti, tuomet jie nenurodomi ir ženklinimo etiketėje. Šios informacijos vartotojui visiškai pakanka, o papildomas ženklinimas užrašais „Be E“, “Jokių E“, “Stop E“, “Be konservantų“ ir panašūs iš esmės yra tam tikrų, išskirtinių produkto savybių reklama.

Jeigu gamintojas nori žymėti, kad maisto produkte nėra tam tikro, konkretaus maisto priedo, šio priedo turi ir nebūti, t.y. jis neturi būti aptinkamas laboratoriniais tyrimais. Nesvarbu, ar tas priedas įdėtas technologinio proceso metu, ar pateko su žaliavomis, ar natūraliais priedais. Vartotojas turi būti garantuotas, kad užrašas skelbia patikimą informaciją.

Likučių vis tiek yra?

Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, pomidoruose, natūraliai susidaro glutamo rūgšties. Gaminant mėsos gaminius ar pomidorų padažus, net ir nepridėjus maisto priedo E621-mononatrio glutamato, laboratorinių tyrimų metu visuomet bus aptinkamas tam tikras mononatrio glutamato kiekis, perskaičiuotas iš natūralios glutamo rūgšties. Todėl, norėdamas savo produktą žymėti „Be E621“ ar “Be mononatrio glutamato“ gamintojas turi nurodyti, kokie kiekiai natūraliai susidariusio mononatrio glutamato gali būti randami jo gaminiuose. Tam būtina išsitirti visas naudotas gamyboje žaliavas ir laboratoriškai patvirtinti natūraliai susidariusios glutamo rūgšties kiekį. Tik tokiu atveju gamintojas galėtų teigti, kad mėsos gaminyje gali būti natūralių maisto priedų likučių, o vartotojas nebūtų klaidinamas.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagaminus gaminį be vieno maisto priedo ir apie tai pareiškus ženklinimo etiketėje, vartotojas taip pat gali būti klaidinamas. Tokiame gaminyje gali būti daugybė kitų maisto priedų ar vienas maisto priedas yra pakeistas kitu ir taip pažymėtas produktas jokių išskirtinių savybių neturi, nors atsižvelgdamas į ženklinimą vartotojas to galėtų tikėtis.