Žemdirbiai verkia net kai valdžioje valstiečiai

Kaip vakar spaudos konferencijoje sakė vienas iš steigėjų - Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, jau 25 metus niekam nepavyksta stabilizuoti šalies žemės ūkio, nes priimant sprendimus nėra tariamasi su realaus ūkio atstovais.

„Nuo šiol atstovausime tikrajam kaimo žmogui, žemdirbiui, kuriam šiais laikais parama yra būtina“, - teigė jis. Jungtis į tarybą kviečiamos ir kitos tiesiogiai žemdirbių interesams atstovaujančios organizacijos.

Taryba teigia esanti nepolitinė, tačiau, paklausti apie valdžios suplanuotus mokesčių pakeitimus žemės ūkio veikla užsiimantiems gyventojams ir bendrovėms, jos atstovai teigė kelsiantys visus žemdirbius į kovą prieš politikų planus apmokestinti žemdirbius 3 kartus didesniu GPM, o „Sodros“ „lubas“ kelti nuo 7 iki 28 vidutinių darbo užmokesčių dydžių.

„Pirmadienį į prezidiumą kviečiamės Antano Stulginskio universiteto profesorę Astridą Miceikienę, kuri atskleis, kas mums gresia įvedus tuos mokesčius, suskaičiuos, kiek ūkininkų gali pasitraukti iš veiklos ir stoti į pašalpų prašytojų eiles, - sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. - Teiksime siūlymą dėl bendro žemdirbių organizacijų suvažiavimo - nėra kito kelio, tik vienytis, kviesti valdžios atstovus, kad pažiūrėtų žmonėms į akis ir paaiškintų, kokią jie mato perspektyvą, šitaip drastiškai juos apiplėšinėdami“.

A.Macijauskas priminė, kad prieš kurį laiką didžiųjų žemdirbių organizacijų atstovai išsiaiškino su finansų ministru Viliumi Šapoka, kad po planuojamo mokesčių padidinimo į biudžetą tikimasi vos 10 mln. eurų.

„Visi supranta, kad valstybės biudžete tai yra tokie pinigai, dėl kurių neverta gaišinti laiko, keisti įstatymus ir kiršinti žmones,  - įsitikinęs A.Macijauskas. - Tuo metu 2013 m. sumažinus ES paramos lėšų kofinansavimą nuo 25 iki 15 procentų, kaimas per šį finansavimo laikotarpį praranda apie 350 mln. eurų! Dabar kofinansavimas šalyje tesiekia 18 proc., kai, pavyzdžiui, Latvija prie ES paramos iš biudžeto prisideda 38 proc., Lenkija - ne mažiau kaip 35 proc. O pas mus ir tiesioginės išmokos dar bus mažinamos, nes Kaimo plėtros programai pritrūko lėšų dėl valdininkų nekompetencijos ir neteisingo skaičiavimo. Tada tie 10 mln. eurų, kuriuos dar norima „ištraukti“ per mokesčius, atrodo kaip pasityčiojimas.“

Pasityčiojimu ūkininkai laiko mokesčių projekto derinimą su žemdirbių organizacijomis, mat naujas projekto variantas po gausybės jų pasiūlymų beveik nepakito.

„Turime džiaugtis, kad sąnaudas už žemės pirkimą leis nurašyti, bet per 20 metų, - vieną priimtą žemdirbių siūlymą įvardijo J.Talmantas. - Bet mums į tuos laukus reikia nuvažiuoti, aparti, apsėti, derlių nuimti. Melioracijai valdžia lėšų neturi - šiemet laukai skęsta, ūkiams didžiuliai nuostoliai. O pamatytumėte, kokie kaimuose keliai - neišvažiuojami, priekabos virsta! Valstybė vietinės reikšmės keliais visai nesirūpina, savivaldybės net žvyro ir smėlio neturi. Mes patys tvarkome tuos kelius, bet neturime teisės išleistus pinigus nurašyti į leidžiamus atskaitymus. O „Sodros“, pelno, gyventojų pajamų mokesčių didėjimas valdžios planuose lieka, kaip buvo ankstesniajame variante.“

Bet juk ir ūkininkai, sulaukę garbaus amžiaus, norės gauti pensiją. Visai logiškas atrodo ir GPM, kurio dabar dauguma ūkininkų visai nemoka - juk šis mokestis tenka savivaldybėms, tai gal tos lėšos galėtų būti skiriamos kaimo keliams?

„Mes mokame žemės mokestį, bet jis neateina ten, kur reikia. Ir už kelius akcizą visi moka į Kelių fondą, iš kurio 28 proc. lėšų reikėdavo atiduoti kaimui. Bet prioritetai buvo kurortų ir pasienio keliai, kaimui telikdavo 5-7 procentai, - į realybės grimasas baksnojo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. - Tuos mūsų kelius mala ir medžiotojai su savo džipais, ir galingos miškavežės išrausia griovius, o taisyti nėra kam. Paskui valdžia iš Kelių fondo lėšas paėmė ir atidavė kompensacijoms už šildymą, o kaimui kaip buvo, taip ir liko paskutinis papas...“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“