"Žaliojoje savaitėje" taikėsi prie vokiško skonio

Pasukus prie lietuviško stendo į akį pirmiausia krenta žmonių akivaizdoje kepamas ir ant iešmo besisukantis šakotis. Šalia, nedideliame restorane, parodos svečiai gyrė Bernelių užeigos verdamus cepelinus ir kitus tradicinius lietuviškus patiekalus, o netoliese stovėjo ūkininkų Žilių iš 70 skilandžių pagamintas medis, taip pat įvairiausia kita produkcija: duona, saldūs grybukai, midus, alus, "Žemaitijos pieno" gaminiai ir net lietuviškos verbos ar gintariniai papuošalai.

Šiųmetėje parodoje, kurioje kasmet apsilanko iki pusės milijono lankytojų, dalyvavo 8 smulkieji gamintojai ir ūkininkai iš Lietuvos, tarp kurių buvo ir klaipėdietė juvelyrė.

Taikėsi prie skonio

Smulkieji verslininkai iš Lietuvos, kitaip nei kitų šalių parodos dalyviai, už produkcijos ragavimą iš žmonių pinigų neprašė. Anot prekybininkų, paroda džiugina, o vokiečiai mielai ragauja ir giria mūsų maistą.

Pirmą kartą dalyvio teisėmis parodoje dalyvaujanti Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė tvirtino, jog vokiečius itin domino tradicinė ant ajerų kepta duona, pagyros skambėjo duonai su lašinukais, česnaku ir pipirais arba su džiovintais vaisiais. Tačiau daugiausia pagyrų sulaukė fantastiško skonio šimtalapis, kuris, anot A. Kisielienės, vokiečiams neretai primena jų tradicinį štrudelį.

"Sulaukėme ir domėjimosi mūsų kontaktais, galimybe atvažiuoti į Lietuvą ir užmegzti ryšius", - galimais verslo santykiais pasidžiaugė parodoje ir kitąmet norėsianti dalyvauti prekeivė.

Didžiulį skilandžių medį pagaminę ūkininkai Žiliai parodoje dalyvauja jau 9 metus.

"Jau žinome, kas vokiečiams labiau patinka, koks jų skonis, tad ruoštis ir skilandžius džiovinti pradedame dar spalio mėnesį", - sakė pagal senovinį receptą 20 metų skilandžius gaminanti Audronė Žilienė.

Nors skilandžio kilogramo kaina siekia net 35 eurus, ji, anot A. Žilienės, parodoje yra tokia pat kaip ir Lietuvoje. Maža to, parodos metu ekologinio ūkio savininkai sulaukė pasiūlymo savo produkciją pardavinėti nedidelėse vokiškose ekologinio maisto parduotuvėlėse, skilandžius išgyrė vengrai.

Renginyje buvo galima įsigyti ir gerai žinomos Daujėnų duonos - vienintelės Lietuvoje ženklinamos europiniu ženklu ir saugomos pagal geografinę nuorodą. Šią duoną kepančios bendrovės vadovė Vita Stankevičienė neslėpė parodoje dalyvaujanti daug metų, tačiau šiemet grįžo po pertraukos, tad žmonės net prieidavo klausti, kur jie buvo dingę.

"Parodos svečiams patinka mano duona. Tik gal vokiečiams ji per saldi, mat pamiršau, jog ją kitaip reikia padaryti", - juokėsi moteris duodama ragauti savo produkcijos.

Šioje parodoje dalyvavusi klaipėdietė, beveik 40 metų patirtį turinti juvelyrė ir tautodailininkė Danutė Tikužienė prekiavo rankų gamybos papuošalais iš gintaro. Šalia kolegos iš Vilniaus vokiečiams siūlė ir verbų, tačiau šios jiems nebuvo tokios įdomios kaip papuošalai.

"Pernai sekėsi prasčiau. Šiemet ir dėl žalvario parodos svečiai nesispjaudo, nes anksčiau šio metalo bijodavo dėl alergijų. Šiemet atvežiau daugiau sidabrinių gaminių", - rodydama blizgančius darbus šnekėjo D. Tikužienė ir pridūrė, jog labiausiai domimasi smulkesniais gaminiais - pakabukais, apyrankėmis ir pan.

Derino produkcijos eksporto galimybes

Žemės ūkio ministerijos Prekybos politikos ir eksporto skatinimo skyriaus vedėja Rimutė Kekštienė, kuri sykiu atsakinga ir už lietuvių pasirodymą "Žaliojoje savaitėje", sakė, jog Lietuva nepertraukiamai parodoje dalyvauja 15-ąjį kartą, nors ir prieš tai su trumpa pertrauka lietuviškos produkcijos Berlyne jau buvo galima rasti.

"12 metų Žemės ūkio ministerija ruošė stendą, kuris atspindėjo kaimo gryčios koncepciją - rąstelių sienos, šiaudiniai stogai, po kuriais buvo įsikūręs alaus baras, rodomi eksponatai. Daug kas įsidėmėjo mūsų stendą, o kai kurios šalys - pavyzdžiui, lenkai ir ukrainiečiai - net pradėjo kopijuoti, tad jau 3 metus turime modernesnę koncepciją", - sakė R. Kekštienė.

Prie šios koncepcijos atrenkami ir dalyviai, kurie savo produkcija ir gaminiais privalo atspindėti Lietuvai būdingus produktus. Anot R. Kekštienės, turbūt būtų neįmanoma įsivaizduoti lietuviškos produkcijos pristatymo be skilandžių, tamsios duonos, šakočių, arbatų ir pan. Juolab jog kasmet ir šiuos gaminius vežantys verslininkai keičiasi.

Visgi norinčiųjų prisistatyti tarptautinėje parodoje nėra daug - nors ministerija padengia stendo nuomą, produkcijos atgebinimo kaštus, o verslininkams tereikia susimokėti už kelionę ir nakvynes, retas kuris ryžtasi tokiai avantiūrai.

"Jei įmonėms pačioms už viską reikėtų susimokėti, jie čia, ko gero, neatvažiuotų. Dažniausiai dalyvauja nedidelės bendrovės, kurioms kelioms savaitėms reikia palikti verslą Lietuvoje, taip pat gebėti pristatyti produkciją vokiškai arba samdyti vertėją ir pan." - tvirtino R. Kekštienė.

Ji tvirtino, jog šis renginys itin svarbus dėl politinio lygmens susitikimų ir susitarimų. Tą patvirtino ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris dar pirmosiomis parodos dienomis spėjo susitikti su Japonijos, Indijos, Brazilijos, Ukrainos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių delegacijomis.

Pavyzdžiui, šnekantis su Indija bandoma panaikinti tam tikras kliūtis eksportuoti daugiau žirnių, į Braziliją žvalgomasi kaip didelę rinką, kurioje galėtume realizuoti Lietuvoje užauginamus tūkstančius tonų grūdų. Į tolimąją Japoniją žvalgomasi dėl pieno produktų, vištienos ir jautienos eksporto.

"Prašėme latvių ir estų paramos, jog kitąmet Lietuvoje būtų organizuojamas Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo forumas "Kinija+16". Latvių ir estų žemės ūkio ministrai pažadėjo paramą, mat Kinijos rinka mums yra svarbi, ir galimybė susitikti Lietuvoje atneštų daug naudos", - sakė ministras.