Vokietija lietuviams neįkandama

Po trijų dienų bus lygiai du mėnesiai, kai savo darbo rinkos duris Lietuvos ir dar devynių ES šalių gyventojams atvėrė Vokietija. Nors iki tol kalbėta, kad didžiausia Europos ekonomika susiurbs paskutinius dar likusius Lietuvoje darbingiausius žmones, taip neatsitiko. Įdarbinimo Vokietijoje paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad labiausiai lietuviams prigyti netoli esančioje turtingoje šalyje trukdo kalbos barjeras.

Legaliai išvykusiųjų nepadaugėjo

„Kai Vokietija galutinai atvėrė savo darbo rinką, tikėjausi, kad atsiras daug daugiau įmonių ir asmenų, užsiimančių lietuvių įdarbinimu šioje šalyje. Bet nuo šių metų pradžios įdarbinimo paslaugas Vokietijoje pradėjo siūlyti vos kelios įmonės ir privatūs asmenys. Tiesą sakant, tai mane nustebino“, - „Respublikai“ teigė Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo rinkos poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius.

Nuo 2010-ųjų pradžios Lietuvoje buvo atsisakyta teikti licencijas įdarbinimo užsienyje agentūroms. Užtat teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas fiziniai ir juridiniai asmenys apie savo veiklą duomenis yra įpareigoti pateikti LDB.

Jos atstovas A.Gricius galėjo išvardyti tik 4 agentūras ir 2 fizinius asmenis, kurie šiais metais pradėjo siūlyti įdarbinimo paslaugas Vokietijoje. „Priežasčių, kodėl taip mažai asmenų užsiima įdarbinimu turtingoje šalyje, negalėčiau įvardyti, nes jų nežinau“, - sakė LDB Darbo rinkos poskyrio vedėjas.

Sujudimo nepastebėjo ir Gyventojų registro tarnybos, kurioje deklaruoja savo išvykimus Lietuvos piliečiai, Duomenų kokybės kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Martinkėnienė. Jos teigimu, kad išvyko nuolat gyventi ir dirbti į Vokietiją, gegužę deklaravo 322, birželį - 258 mūsų šalies piliečiai. Tačiau ir prieš vokiečiams atveriant savo darbo rinką deklaravusiųjų išvykimą į kaimyninę šalį buvo nė kiek ne mažiau. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį išvykstantys į Vokietiją deklaravo 326 Lietuvos gyventojai.

Autobusai pilni dėl sezono

Po gegužės 1-osios bene labiausiai dėl padidėjusio keleivių srauto į Vokietiją džiaugėsi tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas teikiančios bendrovės. Tarkim, Vilniuje veikianti bendrovė TOKS gyrėsi netgi pradėjusi kelis papildomus reisus į vokiečių žemes.

Tačiau praėjus dviem mėnesiams po to, kai buvo galutinai atverta Vokietijos darbo rinka, transportininkai jau nebėra tokie optimistai. „Keleivių, vykstančių į Vokietiją, srautas šiuo metu yra padvigubėjęs. Tačiau panašūs pokyčiai pastebimi kiekvieną vasarą. Atėjus šiltajam sezonui žmonės vyksta pailsėti, aplankyti giminaičių. Kiek žmonių iš to srauto išvažiuoja dirbti - sunku pasakyti“, - „Respublikai“ tvirtino Kauno tolimojo susisiekimo kompanijos „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Trukdo kalbos barjeras

Šiuo metu teigiama, kad per gegužę ir birželį Vokietijoje įsidarbino keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Tačiau netgi šio nekonkretaus skaičiaus niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Skambinome visiems LDB Darbo rinkos poskyrio vedėjo A.Griciaus nurodytiems juridiniams ir fiziniams asmenims, neva užsiimantiems įdarbinimu Vokietijoje. Tačiau iš to naudos buvo maža - iš šešių nurodytų telefonų atsiliepė vos vienas. Tai irgi rodo, kad įdarbinimas turtingiausioje Europos šalyje vyksta vangiai.

Vienintelis į telefono skambutį atsakęs žmogus - vienos Šakiuose įsikūrusios įdarbinimo įmonės vadovas Arūnas Danielius. Tačiau jis iškart įspėjo, kad verslą įdarbinant Lietuvos gyventojus Vokietijoje pradėjo neseniai, todėl ir papasakoti nelabai turįs ką.

Pasak A.Danieliaus, kol kas įdarbinimas vokiečių žemėse vyksta ne taip, kaip norėtųsi. „Kodėl? Nagi pagrindinis barjeras yra vokiečių kalbos mokėjimas. Tiksliau - jos nemokėjimas. Vokiečiai mus iškart įspėja, kad jeigu potencialus darbuotojas, kurį mes nusiųsime į Vokietiją, nemokės bent minimaliai susikalbėti vietine kalba, su juo gali būti atsisakyta sudaryti darbo sutartį. Todėl pas mus užsukusių žmonių pirmiausia klausiame - ar mokate bent kiek šnekėti vokiškai? Dažniausiai atsakymas būna neigiamas“, - pasakojo šakietis.

Vokietijos verslininkų reikalavimas mokėti susišnekėti vokiškai atrodo šiek tiek keistokai žinant, kad A.Danieliaus bendrovė savo klientams nesiūlo darbo ten, kur reikalinga aukšta darbuotojų kvalifikacija. „Mes įdarbiname žmones fabrikuose, slaugos sferoje. Tai - nekvalifikuoti darbai, už kuriuos per mėnesį siūloma ne daugiau kaip 900-1000 eurų (2703-3500 litų)“, - tvirtino Šakių verslininkas.

Pavyzdžiui, Anglijoje tokiems darbuotojams mokėti anglų kalbą dažniausiai nebūtina. Tačiau kodėl Vokietijos verslininkai iš savo potencialių darbuotojų reikalauja nors minimaliai mokėti vokiečių kalbą, nors atliekant darbus jos lyg ir nereikėtų, A.Danieliui yra paslaptis.

„Galbūt reikalavimas mokėti vokiečių kalbą yra savitas būdas apsaugoti savo darbo rinką nuo vokiečių tradicijų negerbiančių žmonių“, - svarstė verslininkas.

Informacija

Prieš gegužės 1-ąją Vokietijai galutinai atveriant savo darbo rinką vietos federalinio darbo biuro Užimtumo tyrimų institutas prognozavo, kad iš ES valstybių naujokių kasmet atvyks 100 000-140 000 žmonių, dauguma iš jų bus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gyventojai.