VMVT vadovas: herbicidai vokiškame aluje – ne naujiena

Vokietijos Aplinkos institutui ištyrus 14 vokiško alaus rūšių, visuose jų buvo aptikta glifosato, praneša Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad glifosatas yra „labiausiai tikėtina“ žmonių kancerogenas, kuris sukelia vėžį. Šiuo herbicidu paprastai tręšiami laukai, kad juose neaugtų piktžolės.

Lietuvoje aptiktas tik vienas atvejis

Apie vokiškame aluje randamo raundapo problemą jau žinoma daug metų, LRT RADIJUI tvirtina J. Milius. Jo teigimu, dėl šios priežasties nuolat vykdoma stebėsena. „Tai mums nėra naujas dalykas. Ypač riziką įvertiname po derliaus nuėmimo. Raundapas per 14 dienų suskyla visuose produktuose. Po derliaus nuėmimo nuolat vertiname riziką ir jau kelis metus tiriame, ypač grūdus, kuriuos valgo vaikai“, – teigia J. Milius.

Jis primena, kad prieš kelerius metus Vokietija susidūrė su didele problema, kai glifosato buvo randama suaugusiųjų ir net vaikų šlapime. Dėl šios priežasties VMVT bendradarbiauja su medikais, atliekama stebėsana, ar šios medžiagos nerandama, žmonėms atliekant medicininius tyrimus.

„Lietuvoje turėjome tik vieną atvejį, kai Trakų rajone glifosato buvo nustatyta grikiuose, tačiau grikiuose jo leistina norma 10 kartų mažesnė nei kituose grūduose. Grikiuose jo gali būti 0,1 mikrogramas kilograme, o kituose grūduose –  10 mikrogramų“, – nurodo VMVT vadovas.

Specialistas stebisi, kad Vokietijoje roundapo aluje buvo nustatyta būtent šiuo metu, nes, kaip minėta, ši medžiaga produktuose paprastais suskyla per 14 dienų. „Gali būti, kad salyklas alui atvežtas iš kitų šalių, kur dabar nuimamas derlius, arba dirva stipriai užteršta. Dirvoje, vandenyje glifosatas ilgiau išlieka. [...] Lietuva kol kas yra švari valstybė. Žinoma, ūkininkai turi mažinti [roundapo naudojimą – LRT.lt]“, – teigia J. Milius.

„Hasseroder“ alus į Lietuvos rinką nepatenka

Aludarių gildijos vadovas S. Galadauskas atkreipia dėmesį, kad paprastai aludarių gildijos nariai turi savo kokybės sistemas, kurios ne tik rūpinasi pagaminto produkto kokybe, bet ir visa tiekimo grandine, įskaitant miežių, apynių auginimą, vandens tiekimą.

„Lietuvoje apyniai neauginami. Auginami miežiai, bet visas dirvas tiria tiek priežiūros tarnybos, tiek patys aludariai. Lietuvos  salyklininkai [...] tikrai tiria ūkininkų dirvas ir tikrai nėra galimybės aluje rasti glifosato“, – tikina S. Galadauskas.

Anot jo, kaip šios medžiagos atsirado Vokietijoje gamintame aluje, derėtų klausti pačių gamintojų, tačiau jis akcentuoja, kad rastas kiekis didelės įtakos sveikatai negali turėti. „Kiek spėjau pasidomėti, tas kiekis keltų reikšmingą pavojų tik tada, jei žmogus išgertų apie tūkstantį litrų alaus per dieną“, – sako Aludarių gildijos vadovas.

VMVT direktoriaus J. Miliaus žiniomis, „Hasseroder“ alus, kuriame ir buvo nustatyta glifosato, į Lietuvos rinką nepatenka. „Šiuo metu vyksta patikrinimas, tačiau šis alus nepatenka į Lietuvos rinką. Kaip tik trečiadienį kalbėjau su Vokietija. Kaip minėjau, įtariama, kad iš kažkurių šalių atvežtas užterštas salyklas arba vanduo, nes Europoje nuimtuose produktuose glifosatas turėjo jau suirti“, – tvirtina J. Milius.

Siūlo Lietuvai tapti ekologiška valstybe

Pasak J. Miliaus, raundapas labai kenksminga medžiaga, nes ji ilgai išlieka žmogaus kūne. Dėl šios medžiagos sunaikinama daug dumblių, mikroorganizmų. Be to, glifosatas gali sukelti ilgalaikes pasekmes – nevaisingumą, galimus apsigimimus.

 „Raundapas kaupiasi kauluose, silpnina imuninę sistemą. Jis labai nuodingas. Šiuo herbicidu naikinamos piktžolės. Aš bendrauju su Vokietijos mokslininkais. Kai buvo kilęs skandalas, nes raundapo buvo rasta vaikų šlapime, mokslininkai džiaugėsi, kad ši medžiaga buvo išskiriama iš organizmo, neliko jame“, – sako J. Milius.

Vasarą baigs galioti leidimas Europoje prekiauti pesticidais, kurių veiklioji medžiaga raundapas. VMVT vadovas priduria, kad Lietuva apskritai turėtų tapti ekologiška šalimi. Jo teigimu, tam valstybė turi puikias sąlygas, nes, lyginant su kitomis šalimis, Lietuva gana švari.

„Senosiose Europos valstybė užteršti net vidaus vandenys. Kai kurie žmonės negali valgyti, pavyzdžiui, ežerų, upių žuvies, nes joje randama sunkiųjų metalų ir kitų [kenksmingų] cheminių medžiagų. Šiandien Lietuvoje turime idealias sąlygas ekologiniams produktams, todėl jų auginimą tikrai reikia skatinti“, – įsitikinęs J. Milius.