Visiškas melas, kad mažos algos

Ar įsivaizduojate, ką reikia padaryti darbe, kad per metus jūsų atlyginimas padidėtų trečdaliu? To reikėtų paklausti VĮ Lietuvos oro uostų, AB „Jonavos grūdai“ vadovų. Jų atlyginimai 2015 metais gerokai pakilo. O ypač pasižymėti gerais rezultatais darbe turėjo AB Panevėžio metrologijos centras, kurio vadovo atlyginimas per metus šoktelėjo net 64,7 proc. Akivaizdu, gyvenimas gerėja kasdien.

- Mažiausias Lietuvoje veikiančios valstybinės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto vadovo atlyginimas yra 1944 eurai, o didžiausią atlyginimą kiekvieną mėnesį į sąskaitą gauna AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vadovas. Jo alga siekia 6386 eurų, o tai yra daugiau kaip 20 tūkst. litų. Valstybinių įmonių Lietuvoje yra kelios dešimtys. Normalu, kad gaunant tokį atlyginimą sunku ir suprasti, kaip paprasti lietuviai dar drįsta emigruoti dėl neva prasto gyvenimo ir kylančių kainų? - „Vakaro žinios“ paklausė rašytojo Vytauto ČEPO.

- 99 procentams žmonių tokie atlyginimai net sapnuose negali prisisapnuoti. O juk tai ir rodo didelę socialinę atskirtį. Juk, jei valstybinės, o ne kokios privačios įmonės vadovas gauna 5 tūkst. eurų atlyginimą, premijas, priedus, papildomas išmokas, šie žmonės yra tiesiog atitrūkę nuo tikrovės. Jiems visuomet atrodo, kad, jei jie gyvena tokiame pasaulyje, ir visi taip gyvena. Jie nueina į parduotuvę, į vežimėlį susimeta geriausius produktus kainų net nežiūrėdami, nusiperka prabangų automobilį, kuriuo važiuoja kelis kartus per metus, šiltesniuose kraštuose nusiperka namą ar jachtą. Tai ko jiems gyvenimas neatrodys geras? Tai ydinga sistema, kai vieni gyvena kaip inkstai taukuose, o į likusius valosi kojas, negana to, didžiajai daliai darbuotojų moka tik minimalų atlyginimą.

Aš suprantu, kad vadovas turi gauti daugiau nei paprastas darbuotojas. Jam tenka visa atsakomybė ir į kalėjimą juos pirmus sodina, jei įmonė prisiverda košės. Visgi vadovas akmenų neskaldo ir neridena į kalną. Bet jo atlyginimas neturi viršyti sveiko proto ribų ir būti 20 ar net 30 kartų didesnis nei vidutinė tos įstaigos alga. Juk valstybė savo įmonių vadovams turi teisę nustatyti atlyginimą. O dar yra po kelis pavaduotojus, kurie gali gauti net 90 proc. vadovo atlyginimo. Sukuriama komanda, tuojau pat nuslopinsianti žmogelį, kuris gal atėjęs drįs valdžios paprašyti, kad pridėtų prie atlyginimo ir jam kokį 100 eurų. Čia specialiai padarytos tokios ėdžios ir į tokias vietas labai daug kas pretenduoja. Manau, Seimas turėtų parengti programą, kaip turėtų būti reguliuojami valstybinių įmonių vadovų atlyginimai. Tik siūlyčiau tyliai, kad niekas nesutryptų ir kvailiais neapšauktų. Žinoma, tik iškėlus tokią idėją sakoma, kad už mažesnį atlyginimą niekas neis čia dirbti. Eis, nebijokit, eilės stovės į tą vietą.

- Žinant, kad Lietuvoje kas penktas yra vadovas, svajonių atlyginimai valstybinėse įstaigose išmokami ne vienetais. AB „Klaipėdos nafta“ įmonėje yra net 36 vadovaujamas pareigas einantys asmenys. Kaži, kaip patekti į tokias svajonių pareigas?

- Visų pirma reikia sėkmingai įstoti į partiją. Tam reikia turėti gerą uoslę. O tada reikia būti labai nuolankiam partijos elitui. Jo būna kokie 4-5 žmonės. Dažniausiai pagrindinis nelemia nieko, tik žandus pučia, o kiti yra pilkieji kardinolai, tad tokius dalykus ir tvarko. Juos atskirti nesunku, dažniausiai laksto su bloknotais ir viską užsirašinėja. Tokiam reikia nuolat kartoti, kad jis yra labai svarbus ir be jo visa partija sugriūtų. O greta užsiminti, kad norėtumėte gal į kokią energetikos įmonę padirbėti. Kodėl gi tokiam palaikančiam žmogui nepadės tas partijos vadukas? Šitaip ir sulenda. Tokiuose postuose visi yra buvę partiniai. O iš tokių pareigų paskui bet kada negali išmesti.

- Beje, beveik visų valstybinių įstaigų vadovų atlyginimai per metus pakilo. Štai AB Panevėžio metrologijos centro vadovo atlyginimas per 2015 metus pakilo net 64,7 proc. Su tokiais rodikliais turėtume būti ES statistikos viršūnėje?

- Gal Liuksemburgo ir neaplenksime, bet tikrai būtume labai aukštai. Čia jau beveik europarlamentarų atlyginimai. Bet tokia situacija yra visiškai nenormali. Ypač kai žmonės gyvena taip, kad vos galą su galu suduria. Aukštųjų mokyklų profesoriai uždirba po 800 eurų, lektoriai - po 400 eurų. O kokius atlyginimus gauna mokytojai ar socialiniai darbuotojai, net nekalbu. Iš šių atlyginimų jie sumoka mokesčius, kad valstybinių įmonių vadovams būtų išmokėti tūkstančiai. Taip, gal Lietuvoje už tuos kelis šimtus eurų dar galima kažkaip gyventi, bet jei lyginame su Europa, tai skurdus gyvenimas. Pinigai nėra svarbus dalykas, bet jų reikia, kad galėtum oriai gyventi. Už minimalų 380 eurų atlygį jaunam žmogui, kuriam visko reikia, pragyventi nėra galimybės. Juk jam reikia ir tuoktis, ir butą nuomotis, ir baldus pirkti, vaikus auginti, išlaikyti ir į mokslus išleisti. Bet jis net negali merginos į kavinę pakviesti, veda pasivaikščioti aplink krūmus, kad pro kavinę nepraeitų, nes neturi iš ko sumokėti.

O mes dar stebimės, kodėl tokia demografinė situacija, žmonės išvažiuoja. Ir išvažiuos, kol nesutvarkysime tokių dalykų. Juk reikia duoti ir paprastiems žmonėms uždirbti ir oriai gyventi, o ne nuo algos iki algos. Kaip buvo prieš 25 metus, kai reikėjo rublį mėnesio pabaigoje skolintis, kad pavalgyti galėtum, taip ir dabar liko. Per visą šį laiką, kad ir kaip būtų sunku pripažinti, paprastų žmonių gyvenimo nė kiek nepagerinom. Tik užauginome didesnį pyktį ir neapykantą. Ir kai dabar samprotaujama, kad būtų galima pakartoti Baltijos kelią, aš tiesiai sakau, kad negalima. Nes susikabins tik valstybinių įmonių vadovai ir Seimo nariai, tad kelias bus labai trumpas, gal tik nuo Katedros iki Seimo. O visi kiti eis ir spjaudysis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"