Vienas mokestis - ne visas biudžetas

Kai kurie ekspertai nerimauja, jog prognozuodama vieno mokesčio didinimo efektą šalies valdžia nepakankamai atsižvelgia į tai, kokią įtaką šis žingsnis turės kitų pajamų surinkimui.

Tačiau, anot valdžios atstovų, sudarant biudžetą yra įvertinami patys įvairiausi rodikliai, taip pat ir antriniai įtakos aspektai, o nemažai kritikos sulaukęs mokesčių didinimas pasitvirtinęs - atnešė pusantro milijardo litų papildomų pajamų.

Prognozės - buhalterinės

Susirūpinimą dėl to, kaip valdžios institucijos skaičiuoja biudžeto deficito mažinimo priemonių pasekmes, t. y. ar yra tinkamai vertinami antriniai poveikiai ne tik tos institucijos sudaromam, pavyzdžiui, "Sodros", bet ir kitiems šalies biudžetams, yra išreiškęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Nerimą jam sukėlė vieno iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovų frazė, jog "Sodros" įmokų didinimo poveikis kitiems biudžetams nebuvo skaičiuojamas.

"Prognozuojant vieno mokesčio efektą biudžeto pajamoms nebūna atsižvelgiama į kitų pajamų surinkimą", - teigia ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.

Anot jos, formulės, kuri padėtų apskaičiuoti, kokią įtaką vieno mokesčio padidinimas daro kitiems, nėra, tačiau ką nors keičiant reikia remtis ne vien tik buhalterinėmis prognozėmis, o realistiškai vertinti pasekmes, pasikeitusias paskatas.

Buhalterinėmis prognozėmis, kurios neįvertina augančios šešėlinės ekonomikos bei kitų veiksnių, K. Leontjeva vadina, pavyzdžiui, skaičiavimus, jog "Sodros" įmokas padidinus 2 proc., į biudžetą būtų įplaukę papildomi 400-450 mln. litų. Tiesa, šio plano lopyti "Sodros" biudžetą jau atsisakyta.

Mažinimas nepadėjo

Tuo tarpu šalies valdžia yra įsitikinusi, jog buvo nueita teisingu keliu. Premjero sudaryta darbo grupė iš įvairių ministerijų bei ministro pirmininko tarnybos specialistų, sukritikavusi Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos ir Seimo frakcijos "Viena Lietuva" antikrizinę programą, paneigė tai, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos mokesčių įstatymų pataisos sumažino valstybės biudžeto pajamas.

Darbo grupės tvirtinimu, šios priemonės kaip tik leido į biudžetą surinkti papildomus daugiau nei 1,5 mlrd. litų pajamų. Trijose Baltijos valstybėse, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, krizė esanti gilesnė todėl, kad be pasaulinio ūkio sukrėtimų, lėmusių eksporto sumažėjimą, pas mus didelį vaidmenį suvaidino spartus kreditų rinkos susitraukimas, subliuškus 2004-2008 metais išpūstam paskolų "burbului", bei ankstesnės Vyriausybės nepasirengimas.

Paplitusią nuomonę, kad mokesčių didinimas nebūtinai atneša daugiau pajamų biudžetui, o mažinant įplaukos gali didėti, yra sukritikavusi ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, lėtėjant ekonomikai tokia nuomonė yra klaidinga, ir jeigu mokesčiai praėjusių metų gruodį nebūtų padidinti, biudžeto deficitas šiuo metu būtų dar didesnis. Dėl šešėlinės ekonomikos augimo ministrė taip pat turi savo nuomonę - sunkmečiu paskatos trauktis į šešėlį bet kokiu atveju, net jeigu mokesčiai ir nesikeičia, yra didesnės.

Finansų ministerija pateikia pavyzdį - akcizų dyzelinui sumažinimas šią vasarą nepadėjo jo realizuoti daugiau.

"Rugpjūčio realizacijos pagyvėjimo rugsėjo bei spalio mėnesiai nepatvirtino ir 10 mėnesių realizacijos kritimas, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, yra praktiškai toks pat, koks buvo iki akcizų sumažinimo. Vienas veiksnių, galinčių paaiškinti rugpjūčio mėnesio realizacijos išskirtinumą, gali būti labai staigus realizacijos kritimas liepą, kai tikintis akcizo sumažėjimo buvo stengiamasi stabdyti produkcijos tiekimą į rinką ir turėti minimalias atsargas. Bendras liepos-rugpjūčio rezultatas (kritimas -21 proc.) artimas vidutiniam 18 procentų kritimo rodikliui", - aiškina ministerija.

"Antriniai ar tretiniai aspektai neapeinami"

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

"Sodros" ir valstybės biudžetų formavimas yra neišvengiamai susijęs. Rengiant "Sodros" biudžetą buvo remiamasi ne vien prognostinėmis ekspertų rekomendacijomis, bet ir Finansų ministerijos, kuri formuoja valstybės biudžetą, specialistų skaičiavimais ir prognozėmis. Tyrimuose didžiausias dėmesys tenka svarbiausiems faktoriams - tikslių pradinių duomenų nustatymui ir tiesioginės įtakos numatymui, neapeinant antrinių ar tretinių įtakos aspektų.

"Atsižvelgiama ir į kitų institucijų pastabas"

Vytautas LENKUTIS, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas

Valstybės biudžetas, kurį rengia Finansų ministerija, sudaromas pagal Finansų ministerijos rengiamas makroekonomines prognozes: pajamos skaičiuojamos įvertinant vartojimo, darbo užmokesčio, infliacijos ir visus kitus rodiklius, įmonių pelningumo, realizacijų pokyčius ir t. t. Finansų ministerija, rengdama makroekonomines prognozes, atsižvelgia ir į kitų institucijų pastebėjimus, taip pat ir Lietuvos banko. Dėl mokesčių reformos šiemet valstybės biudžetas gaus dar 1,5 mlrd. litų.

Surinkta daugiau nei planuota

Operatyviais Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt 2009 m. mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12 mlrd. 531,7 mln. litų, planuota - 12 mlrd. 429,7 mln. litų, t. y. įplaukė 102 mln. litų arba 0,8 proc. daugiau nei planuota. Kartu su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 10 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 17 mlrd. 109,8 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis - 4 mlrd. 578,1 mln. litų).

Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 5 mlrd. 887,2 mln. litų - planas įvykdytas 106,8 proc.

Akcizų įplaukos per šį laikotarpį - 2 mlrd. 690,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 101,5 proc.

Pelno mokesčio per 10 mėn. surinkta 1 mlrd.465,4 mln. litų, ir tai sudaro 86,2 proc. planuotų pajamų.

Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 855 mln. litų, planas įvykdytas 92,5 proc.

Lyginant su dešimties mėnesių biudžeto pajamomis 2008 metais, per 10 šių metų mėnesių į biudžetą surinkta 23,7 proc. mažiau. Mažesnį biudžeto pajamų iš visų mokesčių surinkimą 2009 m. lemia spartus ekonomikos sulėtėjimas.

Giedrė NORVILAITĖ