Viena seniausių ir stabiliausiai dirbančių šalies energetikos įmonių.

Šių metų balandžio 17-ąją, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje oficialiai paminėta Energetikų diena. Būtent balandžio mėnesį prieš 111 metų grafų Oginskių dvare Rietave pradėjo veikti elektrinė ir buvo užžiebtos pirmosios lemputės mūsų šalyje.
Sovietmečiu energetikai savo profesinę dieną minėdavo tuo metu, kai naktis trukdavo ilgiausiai - gruodžio 22 d. Nors, atrodytų, kad ši data simboliškai sutampa su laikotarpiu, kai šviesos energija žmogui ypač reikalinga, realiai tai buvo data, kai buvo priimtas Rusijos elektrifikacijos planas.
Tik šių metų sausio 28 d. Ūkio ministras Petras Čėsna, vadovaudamasis galiojančia tvarka, pasirašė įsakymą, kuriuo balandžio 17-oji paskelbta Energetikų diena.
Apie Lietuvos energetikos ištakas ir energetikos ūkio vystymosi istoriją Klaipėdoje kalbėjomės su AB "Klaipėdos energija" generalinio direktoriaus padėjėju Vytautu Petruliu.
Būtent V. Petrulis, "Klaipėdos energija" dirbantis jau penkiasdešimtus metus, iš kurių daugiau nei tris dešimtmečius jai vadovavo, yra tas žmogus, kuris ne tik žino kaip Klaipėdoje vystėsi energetikos ūkis, bet ir pats ilgus metus aktyviai dalyvauja rašant šios pramonės šakos istorijos uostamiestyje puslapius.
V. Petrulis primena, kad 1892 metais Rietave pradėjo veikti maždaug 100 kilovatų galingumo garo katilas ir generatorius pagaminęs pirmąją Lietuvoje elektros energiją. Oginskiai taip pat dar 1882 m. buvo nutiesę pirmąją telefono liniją iš Rietavo per Plungę į Kretingą.
Pirmoji elektrinė apšvietė Oginskių dvarą ir pagalbinius pastatus bei Rietavo bažnyčią.
"Šis momentas ir laikomas Lietuvos elektrifikacijos pradžia",- sako V. Petrulis. Jis primena, kad kurį laiką nepriklausomos Lietuvos energetikai neturėjo profesinės šventės.

Elektra tramvajui

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir tuo metu Vokietijai priklausiusioje Klaipėdoje, pirmosios elektrinės pastatytos tik apie 1900 metus.
Klaipėdoje pirmoji 900 kilovatų galingumo elektrinė pastatyta dabartinėje AB "Klaipėdos kartonas" teritorijoje. Jos energija nuo 1902 metų pradėta tiekti Klaipėdos tramvajaus linijai, o vėliau ir kitiems vartotojams.
Klaipėdos elektros energijos poreikiams augant, 1928 metais prie Danės upės buvo pradėta statyti nauja elektrinė, kurios pirmoji eilė perduota eksploatacijon 1929 metų birželio mėnesį. Jos galingumas sudarė 4,5 tūkst. kilovatų.
Toliau elektrinė buvo plečiama ir joje 1935 m. buvo sumontuotas trečias - 5 tūkst. kilovatų galingumo turboagregatas, kuris dirba iki šiol. Karo metu 1942 metais vokiečiai sumontavo ketvirtąją - 10 tūkst. kilovatų galingumo turboagregatą, kuris taip pat tebeveikia.
Abu turboagregatai vėliau buvo rekonstruoti darbui termofikaciniu režimu, todėl gamina ne tik elektros, bet ir šilumos energiją.

Termofikacijos pradžia

"Apie 1960 metus Lietuvoje buvo pastatytos galingesnės elektrinės ir šalies vakarinė dalis buvo įjungta į bendrą elektros energijos tiekimo sistemą", - pasakoja V. Petrulis.
Pasak jo, 1961 m. Klaipėdoje prasidėjo termofikacijos (centrinio šildymo) era. Pirmasis garas iš katilinės Danės gatvėje buvo tiektas į šalia esantį "Gulbės" fabriką. Vėliau palaipsniui centralizuota šiluma pasiekė ir gyvenamuosius namus, buvo gesinamos vietinės, miesto atmosferą labai teršusios, kietą kurą deginusios katilinės.
1962 m. buvo pradėta statyti Rajoninė katilinė Šilutės plente, o jos pajėgumai buvo palaipsniui didinami net penkiolika metų.
Skaičiuojama, kad apie 1985 metus Klaipėdoje galutinai buvo išplėtotas centrinis šildymas. Jis buvo tiekiamas apie 93 proc. visų vartotojų.
Tuomet buvo planuojama, kad miestas labai sparčiai plėsis pietų kryptimi, todėl 1986 m. pradėta statyti Lipkių katilinė. Joje suprojektuotas pats aukščiausias mieste kaminas - net 150 metrų aukščio.
"Lipkių katilinėje buvo numatyta statyti net 4 katilus, tačiau pastatytas tik vienas, nes pasikeitus politinei situacijai, miesto plėtra sustojo, o esantys vartotojai ėmė taupyti šilumą", - teigia V. Petrulis.
Šiais laikais didelis dėmesys skiriamas energijos taupymui, todėl net šalčiausią žiemą maksimalus energijos poreikis siekia tik apie puse bendrų AB "Klaipėdos energija" galingumų.
"Klaipėdos energija" šilumos gamybos pajėgumai yra 890 megavatų energijos, perduodamos termofikaciniu vandeniu, ir apie 325 tonas garo per valandą. Papildomai šilumą į miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą tiekia ir iš požeminių šaltinių šilumą gaunanti AB "Geoterma", bei savo katilinėse medžio atliekas kūrenanti UAB "Pajūrio mediena".