Vidutinis mėnesio atlyginimas augo visose apskrityse

Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "popieriuje" (bruto) padidėjo Telšių (6,6 proc.), Alytaus (4,2 proc.) ir Kauno (3,9 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Darbo užmokesčio padidėjimą 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis mokytojams, auklėtojams, socialiniams darbuotojams ir kitiems švietimo įstaigų specialistams bei kitos priežastys.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo Vilniaus (901,3 euro), Kauno (813,2 euro) ir Klaipėdos (809,9 euro) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskrityse darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė atitinkamai 670,6, 676,5 ir 710,6 euro.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "į rankas" (neto) per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai - Telšių (6 proc.), Alytaus (3,8 proc.) ir Kauno (3,5 proc.).

Per metus (2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "popieriuje" taip pat padidėjo visose apskrityse, labiausiai Tauragės ir Šiaulių (po 9,6 proc.), Vilniaus (8,9 proc.) ir Kauno (8,7 proc.) apskrityse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis "į rankas" per metus sparčiausiai augo Tauragės (10,2 proc.), Šiaulių (10,1 proc.), Alytaus (9,1 proc.) ir Vilniaus (9 proc.) apskrityse.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio ir liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, nuo liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys.

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vertinant savivaldybių duomenis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Pasvalio ir Skuodo (jose atitinkamai sumažėjo 0,1 ir 0,4 proc.). Labiausiai darbo užmokestis "popieriuje" išaugo Neringos (17,3 proc.), Mažeikių (9,3 proc.) ir Pakruojo (8,6 proc.) rajonuose.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo Vilniaus (925,6 euro) ir Klaipėdos (872,1 euro) miestų, Jonavos rajono (847 eurus), Kauno miesto (833 eurus) ir Visagino miesto (832,1 euro) savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 102,8; 49,3; 24,2; 10,2 ir 9,3 euro. Mažiausiai uždirbo Kalvarijos (599,5 euro), Šalčininkų (608,1 euro), Skuodo (609,6 euro), Zarasų (610,1 euro) rajonų savivaldybių darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Kalvarijos rajono savivaldybių 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 326,1 euro.

Per metus (2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių padidėjo visose savivaldybėse - nuo 1,6 proc. Rietavo iki 16,7 proc. Panevėžio rajono.

Vertinant darbuotojų skaičiaus rodiklius matyti, kad vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 6,7 tūkst. (0,6 proc.). Tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius visose apskrityse (nuo 0,1 proc. Šiaulių iki 2 proc. Tauragės apskrityje). Per ketvirtąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo ir daugelyje (51) savivaldybių, labiausiai Neringos (23,4 proc.) ir Palangos (15,5 proc.), o nedaug padidėjo 9 savivaldybėse.

Per metus (2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 15,4 tūkst. (1,3 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo penkiose - Šiaulių (3,6 proc.), Klaipėdos (2,3 proc.), Kauno (1,8 proc.), Vilniaus (1,5 proc.) ir Panevėžio (0,7 proc.) - apskrityse. Likusiose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius nedaug sumažėjo (nuo 0,8 proc. Marijampolės iki 2,9 proc. Utenos).

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 31 savivaldybėje, labiausiai Ignalinos (10,1 proc.), Klaipėdos (7,7 proc.) ir Kauno (6,3 proc.) rajonų bei Šiaulių miesto (6,1 proc.), o sumažėjo 29 savivaldybėse, daugiausia Lazdijų rajono savivaldybėje - 20,7 proc.