Vidutinė alga per metus augo visose apskrityse

2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių, arba „popieriuje“) didėjo visose apskrityse – labiausiai Telšių (10,7 proc.), taip pat Vilniaus apskrityje (10,1 proc.).

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius mokesčius arba „į rankas“) per metus taip pat padidėjo visose apskrityse. Sparčiausiai augo Telšių (12,2 proc.), Vilniaus ir Panevėžio (po 10,7 proc.) apskrityse. 

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 3,4 proc. Visagino miesto iki 14,5 proc. Trakų rajono, išskyrus Lazdijų rajono savivaldybę (sumažėjo 1 proc.).

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys. 

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vertinant ketvirčio pokytį (lyginant 2017 m. pirmąjį ketvirtį su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sumažėjo 9 apskrityse (nuo 1,5 iki 3,2 proc.), o padidėjo tik Vilniaus apskrityje (1,1 proc.). Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo Telšių (3,2 proc.), Šiaulių (3,1 proc.), Klaipėdos (2,8 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. 

2017 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (911,1 euro), Kauno (799,5 euro) ir Klaipėdos (787,6 euro) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė atitinkamai 657,5, 664,8 ir 692,7 euro.

Darbo užmokesčio sumažėjimą 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos bei kitos priežastys. 

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per ketvirtį išaugo visose apskrityse nuo 0,3 (Kauno) iki 2,3 proc. (Vilniaus), išskyrus Šiaulių (sumažėjo 0,3 proc.), Klaipėdos ir Telšių (sumažėjo po 0,6 proc.) apskritis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo daugelyje (52) savivaldybių. Tik aštuoniose savivaldybėse nedaug padidėjo – nuo 0,3 (Elektrėnų) iki 6,1 proc. (Kėdainių rajono). 

2017 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (938,1 euro), Kėdainių rajono (852,1 euro), Klaipėdos ir Kauno miestų (atitinkamai 851,9 ir 820,9 euro) savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „popieriuje“ viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 120,5, 34,5, 34,3 ir 3,3 euro.

Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono (581,4 euro), Kalvarijos (587,9 euro) ir Vilkaviškio rajono (595,3 euro) savivaldybėse. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. pirmąjį ketvirtį siekė 356,7 euro. 

Per metus išaugo vidutinis darbuotojų skaičius. Lyginant 2017 m. pirmąjį ketvirtį su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, matyti, kad vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 12,1 tūkst. (1 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo Marijampolės (0,6 proc.), Vilniaus (0,8 proc.), Kauno (1,6 proc.), Klaipėdos ir Šiaulių (po 2,6 proc.) apskrityse. Likusiose apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo (nuo 0,2 proc. iki 2,4 proc.), o Alytaus apskrityje liko nepakitęs. 

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 33 savivaldybėse, labiausiai – Birštono (15,8 proc.), Pagėgių (9 proc.), Ignalinos rajono (8,8 proc.), o sumažėjo 27 savivaldybėse, daugiausia – Lazdijų rajono savivaldybėje – 15,5 proc. 

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 12 tūkst. (1 proc.). Tai lėmė padidėjęs darbuotojų skaičius beveik visose (8) apskrityse (nuo 0,3 proc. iki 1,4 proc.). Panevėžio ir Utenos apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo (atitinkamai 0,3 ir 1 proc.). 

Per pirmąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 23 savivaldybėse, labiausiai – Švenčionių ir Panevėžio rajonų (atitinkamai 11,6 ir 5,1 proc.). Likusiose (37) vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo nuo 0,2 proc. (Vilkaviškio rajono) iki 14,2 proc. (Birštono).