Verslas ir valstybė nepasitiki vienas kitu

Antradienį vakare Klaipėdos visuomenei vėl buvo pristatyti abiejų SGD terminalų projektai. Valstybinio SGD terminalo, kurį statyti įpareigota valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" ir kurio preliminari prioritetinė vieta - uosto akvatorija ties Kiaulės Nugaros sala, projektą pristatė UAB "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras.
Su koncerno "Achemos grupė" SGD terminalo projektu, kuris planuojamas statyti Jūrų perkėlos terminale, Smeltės pusiasalyje, šalia Kiaulės Nugaros, supažindino specialiai šiam objektui sudarytos darbo grupės pirmininkas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) gamybos direktorius Algis Latakas.

Pražūtingas monopolis

Priežastis, kodėl suskubta Lietuvoje statyti SGD terminalus, akivaizdi - turėdama vienintelį dujų tiekėją - Rusijos kompaniją "Gazprom" - Lietuva už dujas moka brangiausiai Europoje. Todėl, pasak A. Latako, tiek Lietuvos valstybė, tiek privatus verslas galvodami apie perspektyvas yra priversti ieškoti išeities.

Visa Lietuva per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kub. m dujų. Koncerno "Achemos grupė" bendrovė "Achema", naudojanti dujas trąšų gamybai, jų sunaudoja apie 1,3-1,4 mlrd. Brangiai mokant už dujas jos produkcija pasaulinėje rinkoje tampa nekonkurencinga. Tad SGD terminalo projektas, pasak A. Latako, tampa gyvybiškai svarbus. Privataus terminalo pajėgumas būtų 3 mlrd. kub. m per metus.

Valstybei, be jau minėtų dalykų, dar iškyla ir Lietuvos saugumo klausimas. Dabar, jeigu atsitiktų taip, kad dujų tiekimas nutrūktų dėl kokių nors politinių dalykų, žmonės Lietuvoje pradėtų šalti, nes beveik visa šalies šildymo sistema yra priklausoma nuo dujų.

Negana to, Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalauja, kad visos bendrijos narės iki 2014 m. gruodžio 3 d. privalo turėti alternatyvias dujų tiekimo priemones, t. y. pirkti jas ne iš vieno šaltinio. Todėl valstybė taip skuba statyti SGD terminalą, nes tai greičiausias ir pigiausias būdas įvykdyti ES direktyvų reikalavimus.

Pasak A. Vaišnoro, dujų terminalas Lietuvoje atsiras 2014 m. pabaigoje. Tuo metu buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius ir buvęs susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus tikina, kad tai nebus padaryta vien dėl visų tokiam valstybinės svarbos strateginiam objektui statyti būtinų atlikti procedūrų. Jų manymu, toks terminalas galėtų atsirasti 2015-2016 m.

---

Technologijos panašios 

Iš esmės abu SGD terminalai būtų panašūs, nes tiek vienu, tiek kitu atveju įrenginiai krante nebūtų statomi. Būtų perkamas ar nuomojamas tanklaivis - dujų saugykla, kuriame būtų įrengta išdujinimo įranga, jis stovėtų prie krantinės.

Žinia, "Klaipėdos nafta" šį pirmadienį jau pranešė, kad SGD terminalo plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos statyboms pasirinko norvegų kompaniją "Höegh LNG", su kuria tikimasi artimiausiu metu sudaryti sutartį. Jos vertė kol kas dar neskelbiama.
Valstybinio SGD terminalo laivui saugyklai prie Kiaulės Nugaros toliau nuo laivybos kanalo būtų statoma prieplauka.

Tiesa, kol kas dar neatmesta ir tokio SGD terminalo statyba Būtingėje, t. y. atviroje Baltijos jūroje, 7,5 km nuo Šventosios kranto.

Suskystintas, t. y. atšaldytas iki minus 162 laipsnių temperatūros, dujas atplukdytų laivai dujovežiai. Jie švartuotųsi prie laivo saugyklos, dujos būtų perpumpuojamos į ją, atšildomos, t. y. išdujinamos ir per vamzdyną paduodamos į magistralinius Lietuvos dujotiekius.

Privataus SGD terminalo atveju taip pat nagrinėjami keli variantai, tačiau bet kokiu atveju terminalas atsirastų prie modernizuotos bei pritaikytos krantinės Smeltės pusiasalyje. Vieno varianto atveju, išdujinimo įranga būtų įrengiama netgi krante. Vienas variantas - 146-147 krantinės pirsas, kurį reikėtų pailginti iki 300 m, kitas - 150-151 krantinės: laivas saugykla švartuotųsi prie pastarosios, o prie kitos - laivas dujovežis. Dar vienas variantas yra 152 krantinė, bet tai jau reikalautų didelių investicijų.

A. Latakas teigė, kad statant SGD terminalą Jūrų perkėlos terminale bus stengiamasi padaryti viską, kad tai nekliudytų "DFDS Seaways" keltams.

NEDAUG. Laivų dujovežių pasaulyje nėra labai daug - apie 300. Jie gali gabenti 140-150 tūkst. kub. m dujų. Į Klaipėdos uostą atplauktų apie 300 m ilgio, 50 m pločio, 12 m grimzlės dujovežiai. SCANPIX nuotr.

---

Laivų dujovežių pasaulyje nėra labai daug - apie 300. Jie gali gabenti 140-150 tūkst. kub. m dujų. Į Klaipėdos uostą atplauktų apie 300 m ilgio, 50 m pločio, 12 m grimzlės dujovežiai. Pasak A. Latako, po pastarųjų įvykių pasaulyje, įskaitant ir žemės drebėjimą Japonijoje, įsigyti tokį laivą nėra paprasta. Anot jo, per mėnesį į privatų SGD terminalą laivas dujovežis padarytų 3-4 reisus.

A. Vaišnoras aiškino, kad laivų judėjimas uoste būsiąs apribotas tik tol, kol dujovežis plauks, o kai vyks krova - ne. Anot jo, tai sudarys tik 1,5 proc. viso uosto darbo laiko.

Išeitų į rinką

Kol dar nėra parengto techninio projekto, A. Latakas sakė nenorintis spekuliuoti, kiek kainuotų privatus SGD terminalas.  Tačiau jis manąs, kad jo kaina būsianti gerokai mažesnė nei valstybinio. Anksčiau buvo skelbta, kad pastarąjį "Klaipėdos nafta" ketina pastatyti maždaug už 690 mln. litų.

A. Vaišnoro manymu, Lietuvai tikrai nereikia dviejų dujų terminalų, nes valstybinis visiškai patenkintų ir privataus verslo poreikius. Jo manymu, "Achemos grupė", atlikusi visus tyrimus, įsitikins, kad neverta jai investuoti savo lėšų. "Sweco Lietuva" atstovas yra linkęs manyti, kad statant tik privatų SGD terminalą nebūtų garantijos, kad verslininkai nepakeltų kainos.

Pasak A. Butkevičiaus, keista, kad tokioje mažoje Lietuvoje nesusitariama dėl vieno SGD terminalo. Jo manymu, Lietuva galėtų tartis su Latvija dėl svarbių objektų statybos ir pretenduoti patekti į svarbiausių ES finansuojamų objektų sąrašą. Jis prisiminė, kad kai tik būdavo pradedama kalbėti apie Kiaulės Nugarą, tuojau būdavo sulaukiama stipraus aplinkosaugininkų pasipriešinimo. Jam keista, kad dabar lyg ir ramu šiuo klausimu. 

Ar tikrai Lietuvai, turinčiai savo SGD terminalą, dujos gerokai atpigtų, A. Vaišnoras nesiėmė prognozuoti. Tačiau, pasak jo, tokiu atveju šalis bent turėtų galimybę pirkti dujas rinkoje.