Vengrai, lenkai, čekai: pabūsime be euro

„Respublika“ uždavė du klausimus trijų Centrinės ir Rytų Europos šalių, vis dar neįsivedusių euro, ambasadoriams, reziduojantiems Lietuvoje:

1. Jūsų Vyriausybė neskuba įsivesti euro. Kokie argumentai? 2. Ar jūsų Vyriausybė ketina skelbti referendumą dėl euro įvedimo?

J.E. Zoltanas Pecė, Vengrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje:

„Vengrija pati įsipareigojo įsivesti eurą stojimo sutartimi 2004 metais. Tačiau dabar Vyriausybė mato, kad nacionalinė valiuta geriau gali būti panaudojama ekonominei politikai nei europinė valiuta. Savo valiutos, forinto, išlaikymas duoda daugiau erdvės manevruojant fiskaline politika. Tai įrodo vėliausi 2013 metų prekybos duomenys, ypač atkreipiant dėmesį į 6,9 mlrd. EUR pirmųjų 11 2013 metų mėnesių eksporto perteklių (tai jau aplenkė užsienio prekybos perteklių, kuris yra 6,7 mlrd. EUR per pastaruosius 12 2012 metų mėnesių). Pasak nacionalinės ekonomikos ministro, p. Mihalo Vargos (Mihaly Varga), prisijungimas prie euro zonos gali tapti perspektyvia alternatyva dešimtmečio antrosios pusės pabaigoje. Iki šiol referendumo klausimas Vengrijoje nebuvo diskutuojamas“.

J.E. Jaroslavas Čubinskis, Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje:

„Donaldo Tusko Vyriausybė yra už Europos valiutos įvedimą Lenkijoje, tačiau ne artimiausiu metu. Prieš kelias dienas Lenkijos Vyriausybės vadovas pasakė, kad Lenkijos įstojimas į euro zoną šiandien nebūtų saugus piliečių atžvilgiu. Dėl to šiuo metu nekyla referendumo šiuo klausimu idėja. Premjeras taip pat akcentavo, kad Lenkijos įstojimas į euro zoną bus įmanomas įvykdžius kelias sąlygas, tarp jų - formalius kriterijus, kurių mūsų šalis dar nevykdo. Be to, Parlamente turi būti konstitucinė dauguma, kad galėtų būti pakeista Konstitucija.

Kad šalis galėtų įstoti į euro zoną, turi būti vykdomi makroekonomikos rodiklių konvergencijos kriterijai:

• infliacijos kriterijus (infliacija ne didesnė kaip 1,5 proc. trijų ES valstybių, turinčių žemiausią infliaciją, vidurkio);

• fiskalinis kriterijus (numatantis, kad viešųjų finansų deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP);

• palūkanų normų kriterijus (metus prieš tyrimo atlikimą nominalios ilgalaikės palūkanos negali viršyti daugiau nei 2 proc. trijų ES valstybių, kuriose kainos stabiliausios, palūkanų normų);

• šalies valiutos kurso svyravimo kriterijus (+/- 15 proc. euro atžvilgiu mažiausiai 2 metus)“.

J.E. Radekas Pechas, Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje:

„Čekijos Respublika atsižvelgia į įsipareigojimą įstoti į Europos ekonominę ir pinigų sąjungą. Šis įsipareigojimas, be abejo, susijęs ir su stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, kurią 2004 metais pasirašiusi Čekija tapo Europos Sąjungos nare. Atsižvelgdamos į bendrą ekonominį vystymąsi Europos Sąjungoje (ypač euro zonos krizę), Čekijos nacionalinio banko politiką (Čekijos krona, skirtingai nei litas, nėra susieta su euru) bei makroekonomikos rodiklius (Mastrichto kriterijų vykdymas), iki šiol buvusios Čekijos vyriausybės nenustatė tikslios Čekijos prisijungimo prie euro zonos datos. Vyko viešos diskusijos dėl euro įvedimo, jų metu paaiškėjo ir politinės mažumos noras surengti referendumą. Tam turėjo įtakos pasikeitusios Europos ekonominės ir pinigų sąjungos situacijos dėl ekonominės krizės. Šiuo metu apie referendumą nebemąstoma. Reikia pasakyti, kad pagal viešosios nuomonės apklausas didžioji dalis Čekijos gyventojų į eurą žiūri labai atsargiai. Čekijos stojimo į euro zoną klausimas vienareikšmiškai bus įtrauktas į naujos Vyriausybės, kuri kaip tik šiuo metu formuojama, programą. Skirtingi požiūriai į eurą Čekijoje ir Lietuvoje pateikti Čekijos centrinio banko viceprezidento Moimiro Hamplo (Mojmir Hampl) straipsnyje „Euras - žvilgsnis į Baltijos šalis iš Prahos“, kuris 2013 metų gruodį buvo išspausdintas „Verslo žinių“ priede „Verslo klasė“.