Vandens telkinių valymą klampina popierizmas

Pirmadienį pas uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską susirinkę Klaipėdos regiono savivaldybių merai, atvyko Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento, Aplinkos projektų valdymo agentūros  atstovai aptarė klausimus, susijusius su projektų, skirtų vandens telkinių būklei gerinti, įgyvendinimu.

Lietuvai vandenų projektams įgyvendinti skirta apie 100 mln. Lt ES ir valstybės lėšų. Dėl dviejų trečdalių projektų jau yra pasirašyti kontraktai, tačiau realiai projektams lėšų panaudota dar labai nedaug. Klaipėdos regione šiems projektams skirta 14,5 mln. Lt, sutartimis pagrįsta 10,5 mln. Lt, išmokėta per 2,1 mln. Lt.

Klaipėdos mieste kai kurie projektai nejuda į priekį, pavyzdžiui, jachtų uosto projektas. Didžiausias lėšų atžvilgiu yra laivų kapinyno Kuršių mariose išvalymo projektas. Jam skirta 6,6 mln. Lt, tačiau paskelbus konkursą projekto vertė sumažėjo iki 3,3 mln. Lt. Teko aiškintis, ar reali pasiūlyta kaina. Kol kas su rangovu sutartis dar nepasirašyta.

Viena iš problemų, dėl kurių stringa projektų įgyvendinimas - viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, neaišku, kokie jie turi būti vykdomi - ar darbams atlikti, ar sumokėti už paslaugas. Daugelis specialistų atrodo, jog jeigu rengiamas techninis projektas, dirba technika, tokiu atveju yra atliekamas darbas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba tai traktuoja kaip paslaugas. Klaipėdos savivaldybė metus ginčijosi dėl Mumlaukio ežero išvalymo, ir jai teko pripažinti, kad tai - paslauga.

Į klausimą, ar vandens telkinio išvalymas yra darbas ar paslauga, pirmadienį negalėjo atsakyti ir Aplinkos ministerijos atstovai. Ginčo nepavykus išspręsti per metus, galų gale išsiųstas paklausimas į ES. Kol iš jos bus gautas išaiškinimas, praeis nemažai laiko.
Dar viena problema, kurią kėlė regiono merai - keičiamos taisyklės žaidimo viduryje. Dėl šios priežasties atsisakyta valyti Mosėdžio tvenkinį. Klaipėdos rajono valdžia atsisakė projektui išvalyti Kapstato ežerui skirtų pinigų, nes jai reikėtų pridėti 7 mln. Lt, o tokių pinigų ji neturi.

Merai skundėsi, jog yra tiek daug visokių reikalavimų, kad tvenkinį turi užversti popierių šūsnimis. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio, problema ta, kad savivaldybės nori panaudoti europinius pinigus rekreacinėms zonoms ir pliažams įrengti, o aplinkosaugininkus labiau domina vandens cheminė būklė.

Didžiausia bėda ta, kad finansinis laikotarpis eina į pabaigą, jau spaudžia terminai - visos paraiškos turėtų būti pateiktos iki 2013-ųjų I-II ketvirčio, o patys projektai turi būti įgyvendinti 2015-ųjų pabaigoje. Aplinkos ministerijos atstovai nesileido į kalbas, kad būtų galima pratęsti paraiškų pateikimo terminus. Jie baiminasi, kad liks pusiau padaryti darbai ir teks grąžinti pinigus.