Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę

Parama su daugybe reikalavimų

Vyriausybei jau pateiktas kompensavimo mechanizmas, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Specialistai siūlo kompensuoti 15 proc. būsto kainos - tiek siekia pradinė įmoka imant banko paskolą, o tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikti 20 proc. kredito sumos būstui įsigyti arba statyti. Kompensacija būtų skirta, jei būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų nebus didesnė nei 87 tūkst. eurų. Be to, parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų.

Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas, norintis gauti kompensaciją, jau gali ieškoti būsto mažesniame mieste, nes teisę į paramą turėtų tos šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi darbą regione, kuriame planuojamas pirkti būstas. Vienas iš sutuoktinių taip pat galės būti vietinio juridinio asmens steigėjas ar dalyvis.

Nors siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, ministerija mano, kad nauja tvarka galėtų įsigalioti jau 2018-ųjų liepos mėnesį, o tokiai paramai kitų metų biudžete reikalingi 2 mln. eurų jau numatyti. Tikimasi, kad šia kompensacija iki 2020 m. šalyje galės pasinaudoti daugiau kaip 1500 jaunų šeimų.

„Vakaro žinios“ teiravosi, ar naujas kompensavimo mechanizmas turės įtakos jaunų šeimų apsisprendimui, kur įsigyti nuolatinius namus.

Parama ne bet kam

Štai su vyru ir pirmagimiu Kaune gyvenanti Indrė sako teigiamai vertinanti naują ministerijos programą ir pati nebūtų prieš ja pasinaudoti. „O kodėl gi ne? Jeigu planuoji ūkininkauti ar susikurti savo verslą, tikrai nebūtina gyventi didmiestyje. Aš pati esu kilusi iš Šilalės ir mielai įsigyčiau ten būstą savo šeimai. Juk visai šalia automagistralė, tad iki darbo Klaipėdoje būtų vos 30 min. kelio. Palyginimui, šiuo metu vyras kelionei į darbą Kaune nelemtus 7 kilometrus važiuoja kartais ir 40 minučių“, - pastebi Indrė.

Pasak jaunos mamos, gyvenimas mažame mieste daug paprastesnis. „Mažesniame mieste tikrai gausi darželį vaikui, be to, nereikia leisti laiko eismo spūstyse. Didesniame mieste ne tik darbo rinka kitokia, bet ir darbdaviai mažiau skaitosi su darbuotojais, daugiau išnaudoja“, - sako Indrė.

Tuo metu Vilniuje gyvenanti Dovilė neslepia nusivylimo, kad valdžia ir vėl sprendžia problemą, negalvodama apie jos priežastis. „Po studijų grįžau į gimtąjį miestą, ten net buvau įsigijusi būstą, tačiau keliauti į Vilnių paskatino karjeros galimybės. Ateityje neatmetu galimybės grįžti atgal. Manau, kad daugiausia išvažiavimą lemia ne būsto pirkimo klausimas, o galimybės už jį susimokėti. Kai su paskola įsigijau pirmąjį būstą, gyvenau taip, kad kas mėnesį susimokėjus įmoką ir komunalinius mokesčius valgyti tekdavo eiti pas netoliese gyvenančią mamą. Taigi jeigu nebus kuriamos darbo vietos, tai nors ir už „ačiū“ duodami būstai negelbės,“ - drąsiai teigia Dovilė.

Darželio direktorės pareigas einanti 39 metų Dana, su vyru auginanti atžalą, pastebi, kad iš atlyginimų būsto įsigyti nepavyko, tačiau ir kompensacija atsiradus naujai tvarkai jų šeimai nepriklausytų. „Su vyru esame vienmečiai, bet susituokėme neseniai. Ar tai reiškia, kad mes jau „sena“ šeima ir pagalbos nesulauksime? Visą gyvenimą dirbu kaime, bet už savo atlyginimą būsto nupirkti negalėjau. Ir dabar negaliu, nors einu gana geras pareigas. Alga siekia 600 eurų „į rankas“, tačiau per mėnesį po 100 eurų reikia išleisti kelionei iki darbo už 15 kilometrų,“ - savo istoriją pasakoja Dana.

Du aukštuosius išsilavinimus turinti moteris neslepia, kad regionuose žmonių tuoj neliks, nes esant tokiems atlyginimams ir kainoms vietiniams taupyti savo būstui reikėtų kone iki mirties. „Nesuprantu, kodėl įstatymai kuriami taip keistai, kai skelbiama, kad parama bus, o paaiškėja, kad sąlygos tokios, jog pagalba nelabai kam ir priklauso“, - nusivylimo neslepia moteris.

Parama ne bet kur

Tiesa, kaži ar regione 15 proc. pradinio įnašo suma yra tokia reikšminga. Štai peržiūrėjus naujausius nekilnojamojo turto (NT) skelbimus internete, 3 kambarių 62 kv.m butas Alytuje senos statybos name parduodamas vos už 27 300 eurų. Tad pradinis 15 proc. įnašas tokio būsto įsigijimui su paskola siektų 4005 eurus.

Tad ar šie keli tūkstančiai tikrai nulems jaunų šeimų apsisprendimą, lieka tik spėlioti. O didžiausia problema - sunkiai įperkamas būstas didmiesčiuose, regis, taip ir lieka kyboti ore. Mat ministerija kruopščiai atrinko, kokiose savivaldybėse kompensacija galės būti suteikiama. Štai, pavyzdžiui, šalia didmiesčių gyvenantys Palangos, Druskininkų, Šiaulių, Trakų ar Grigiškių gyventojai, kad ir kaip norėtų, į galinčių gauti kompensaciją pirmam būstui nepateks. Mat būsto kredito subsidija būtų suteikiama, kai būstas įsigyjamas teritorijoje, kurioje 1 kv.m vertė ne didesnė kaip 535 eurai (40 proc. nuo didžiausios vertės šalyje).

Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius neslepia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jauni specialistai pakelia sparnus iš gimtojo Alytaus - tai maži atlyginimai. Tačiau meras įsitikinęs, kad miestas patrauklus jaunimui ir, esant galimybėms, jie drąsiai ne tik iš didmiesčių čia atvyktų, bet ir užaugę Alytuje jo nepaliktų. „Mūsų mieste labai daug jaunimo, kuris tikrai aktyvus miesto gyvenime. Kaip ir daugelis miestų, turime problemą, kad jie, pabaigę gimnazijas, išvyksta studijuoti į didmiesčius, nes ten geresnės perspektyvos. Tačiau nemažai žmonių vis tiek nenutraukia ryšio su Alytumi, jie ir toliau aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, prisideda prie įvairių projektų ir nors gyvena Vilniuje ar Kaune, dažnai čia atvažiuoja“, - sako V.Grigaravičius.

Todėl meras sako, kad, nelaukdami aukštesnės valdžios sprendimų, jie ir patys savivaldybėje iš vidinių resursų ieško galimybių, kaip padėti jaunoms šeimoms išspręsti pirmojo būsto įsigijimo problemą: „Mes ir savivaldybės taryboje vis pasvarstome galimybes iš savivaldybės lėšų skatinti ir skirti išmokas jaunoms šeimoms, kurios atvyksta į miestą ar į jį sugrįžta baigę mokslus didmiestyje. Manau, tai gali padėti jaunimui apsispręsti. Nes šiandien gana įprasta praktika, kai tam tikri specialistai važiuoja kasdien į darbą Alytuje iš Vilniaus ar Kauno kiekvieną dieną. Alytus labai patrauklus gyventi šeimai, nes yra kompaktiškas miestas, čia nėra problemų su darželiais ar mokyklomis. Pranašumų daug.“

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė sako nemananti, kad pats geriausia būdas padėti jaunoms šeimoms - stumti jas imti paskolas iš bankų. Juolab kad tokia praktika šalyje jau buvo. Ir gana skaudi: „Turime labai liūdną patirtį, kai prieš krizę taip pat buvo skiriamos lengvatinės paskolos pirmajam būstui įsigyti. Tuomet šeimos labai noriai jas rinkosi, valstybė gyrėsi, kad skatina šeimas įsigyti pirmąjį būstą, tačiau atėjus krizei, žmonės buvo palikti asmeninei atsakomybei.

Be to, R.Žemaitė primena, kad valstybėje jau yra patvirtinta priemonė, kurios iki šiol nesiima įgyvendinti nei ministerija, nei savivaldybės. „Tai būsto nuomos kompensavimo mechanizmas. Didžioji dalis ES šalių taip pat eina tuo keliu, kad jaunos šeimos suvokiamos kaip judrios ir keliaujančios paskui savo darbo vietas. Todėl kaskart naujame mieste įsigyti būstą nėra protinga. Tad kol šeima neatsistoja ant kojų, nesusidėlioja stabilūs darbiniai santykiai ir nusprendžiama apsistoti konkrečioje vietoje, tol palankiausia priemonė ir būtų būsto nuomos kompensavimas. Deja, mūsų valstybė kažkodėl keistai žiūri į būsto garantijų šeimoms priemones ir kažkodėl renkasi finansuoti bankus šeimų atsakomybės sąskaita, - teigia R.Žemaitė. - Akivaizdu, kad užuot pasirinkus patį paprasčiausią būdą - mokesčių lengvatą ir būsto nuomos kompensavimą, eilinį kartą bandoma išrasti kažkokius naujus sudėtingus mechanizmus, kuriuose dažnai patys ir pasiklystame.“

- Ar verta tikėtis, kad ministerijos inicijuota 15 proc. kompensacija jaunoms šeimoms, įsigyjant pirmąjį būstą su paskola ne didmiesčiuose, sujudins NT rinką regionuose? - „Vakaro žinios“ paklausė nepriklausomo NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus.

- Žinoma, bet kokia parama ar paskata linkusi veikti paklausą, tad kažkiek įtakos tai tikrai turės. Bet kiek konkrečiai tai veiks, dabar sunku pasakyti. Pirmiausia todėl, kad regionuose problema ne paties būsto įperkamumas, bet ir jaunų žmonių nuolatinis mažėjimas. Čia gyvendami jie nebūtinai nusprendžia įsigyti būstą, kartais jie vietoj to apsisprendžia išvažiuoti arba į kitą miestą, arba valstybę, ieškodami geresnio užmokesčio. Tad galimybė įsigyti pigesnį būstą galėtų paskatinti neišvažiuoti, o tai ir galėtų padidinti sandorių skaičių.

- Ar tinkama pagalba būsto įsigijimui - dar viena paskata skolintis iš banko?

- Skatinimas imti paskolą, mano nuomone, nėra teisingiausias sprendimas. Taip, 15 proc. įnašo kompensacija yra kaip ir reikšminga pagalba, bet prie tų 15 proc. reikia dar pasiskolinti likusius 85 proc. Paskola tikrai nėra toks jau nekaltas dalykas, nes ji po kelerių metų, ypač pakilus palūkanoms, gali tapti didžiule našta ir atnešti nemažai problemų. Toks metodas gali padėti toms šeimoms, kurios jau planuoja įsigyti būstą, tačiau jauni žmonės nebūtinai jau yra apsisprendę, kuriame mieste jie norės įsikurti. Tad, manau, galima surasti ir efektyvesnių būdų, kaip pritraukti jaunus žmones į mažesnius miestus.

Užsienio valstybės kai kur aktyviau stato nuosavus būstus arba įsigyja juos. Pavyzdžiui, regionuose yra laisvų ir apleistų būstų, kurie stovi tušti ir niekas negali atgauti už juos pinigų, jei jie buvo įsigyti su paskola. Gal būtų teisingiau, jei valstybė tokius butus galėtų supirkti, o tuomet nuomotų. Taip sudarytų sąlygas jauniems žmonėms atvykti padirbėti kuriam laikui į regioną.

- Net ir turint galimybę gauti 15 proc. pradinio įnašo kompensaciją, ar šiuo metu iš viso yra ką pirkti regione jaunai šeimai?

- Manau, kad objektų pirkimui regione yra daugiau nei nuomai. Deja, šiandien dažnas atvejis, kai būsto nuomos pasiūlymų mažesniuose miestuose beveik nėra. Žmonės nelabai linkę nuomoti už simbolinius pinigus, nes kai kuriuose miestuose nuomos kaina siekia 50 ar 100 eurų, tačiau nuomininkas gali padaryti daugiau nuostolių, nei gaunama naudos iš nuomos pajamų. Tad dažnu atveju tiesiog ekonomiškai neapsimoka nuomoti nepažįstamam žmogui, o ypač tais dažnais atvejais, kai šeimininkas išvykęs į užsienį ir nelabai kas gali kontroliuoti gyvenančius nuomininkus. Dėl šių priežasčių regione mažai nuomos pasiūlos. Tačiau jei atsirastų galimybė tokius butus parduoti, įtariu, pasiūla greitai sureaguotų.

- Ar normali tokia situacija, kad jaunoms šeimoms Lietuvoje įsigyti būstą taip sudėtinga?

- Manau, kad tai nėra normalu. Deja, tokią situaciją turime daugiausiai dėl Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo politikos, vykdomos siekiant gaivinti ekonomiką į rinką pumpuojant spausdintus pinigus ir taip bandant aktyvinti ekonomiką. To pasekmės - ne visuomet proporcingai kylančios kainos visose srityse, taip pat ir nekilnojamojo turto. Užsienyje yra atvejų, kur NT kainos pakilusios taip, kad lenkia 2008 metų lygį, tad ten jaunoms šeimoms, net gaunančioms gerokai didesnius atlyginimus nei Lietuvoje, nuosavą būstą įsigyti dar sunkiau. Jau dabar Jungtinėje Karalystėje yra galimybė paskolą paimti, rodos, 60 metų, o Švedijoje ir visam 100 metų. Deja, tas paskolų prieinamumas lėmė tai, kad sukilo kainos ir norint nuosavo būsto, privalu skolintis. Akivaizdu, kad toks ekonomikos skatinimas turi baigtis, nes jei ir toliau pinigų liejimas į rinkas tik tęsis, kainų kilimą matysime ir toliau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“