Valstybės įstaigos neskiria pakankamai dėmesio korupcijos prevencijai

Jau daugelį metų kova su korupcija viešajame sektoriuje įvardijama kaip prioritetinis Vyriausybės uždavinys. Dauguma valstybės įstaigų yra parengusios ir įgyvendina institucines kovos su korupcija programas, tačiau nepaisant vykdomų priemonių gausos, visuomenės nuomonė apie korupcijos lygį Lietuvoje iš esmės nesikeičia. Veiksmingai sumažinti korupciją galima tik skiriant tinkamą dėmesį jos prevencijai, todėl Valstybės kontrolė atliko auditą, siekdama išsiaiškinti, kaip valstybės įstaigos vykdo korupcijos prevenciją. Audito metu buvo vertinama, ar ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos tinkamai nustato ir įvertina savo veiklos sritis, kuriose yra galimybė pasireikšti korupcijai, bei imasi būtinų priemonių nustatytai korupcijos rizikai valdyti ir mažinti.

„Korupcijos prevencija valstybės įstaigose dažniausiai vykdoma formaliai. Nėra nustatomos visos veiklos sritys, kuriose yra galimybė pasireikšti korupcijai, o tokias sritis nustačius, ne visada imamasi būtinų priemonių užkirsti jai kelią. Vykdomų priemonių efektyvumas taip pat nevertinamas, todėl neaišku, ar įgyvendintos priemonės pašalina nustatytas korupcijos priežastis ir sąlygas“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Teisės aktai įpareigoja valstybės įstaigas kasmet nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę, tačiau Švietimo ir mokslo, Kultūros, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos veiklos srityse korupcijos rizika nebuvo vertinama kelerius metus. Žemės ūkio, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos ir dauguma joms pavaldžių įstaigų kasmet vertino ne visas savo veiklos sritis, todėl liko neidentifikuotos įstaigų veiklos sritys, kuriose egzistuoja didelė tikimybė pasireikšti korupcijai.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės įstaigos taip pat ne visuomet tinkamai parengia ir įgyvendina kovos su korupcija programas, ne visada žinoma, kokių konkrečių prevencinių priemonių būtina imtis, o dalis programose numatytų priemonių neįvykdomos laiku. Teisingumo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos, turėdamos informaciją apie veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir rizikos veiksnius, neužtikrino, kad jiems valdyti būtų numatytos korupcijos prevencijos priemonės.

Nė viena ministerija, kurioje buvo atliktas auditas, taip pat nevertina įgyvendintų programų priemonių veiksmingumo, todėl nėra žinoma, ar jos pašalino nustatytas korupcijos priežastis ir sąlygas, ar sumažino korupcijos pasireiškimo tikimybę įstaigos veiklos srityse. Taigi nežinoma, ar rizika valdoma, ar būtinos papildomos priemonės.

Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė rekomendacijas, padėsiančias tobulinti valstybės įstaigų vykdomą korupcijos prevencijos veiklą bei užtikrinti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.