Valstybės išdidumas kainuoja brangiai

Tik užklupus ekonominiam sunkmečio kūjui buvo užvirusi arši diskusija: ar naudingiau atsiduoti į finansinę pagalbą siūlančio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį ir iš dalies prarasti finansinę nepriklausomybę, ar patiems tvarkytis, bet skolintis kur kas brangiau. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai Latvija pasinaudojo TVF paslaugomis, o Lietuva - ne, "Vakarų ekspresas" domėjosi, ką apie šiuos skirtingus žingsnius dabar mano finansų analitikai, Finansų ministerija, politikai, ekonomistai.

Kaip ir prieš kelerius metus, taip ir dabar vieningo atsakymo nėra: vieni mano, kad prašovėme ir skolų naštą bus itin sunku pakelti, kiti - kad, atvirkščiai, savo kieme bent jau sugebėjome apsikuopti, o ekonominiai rodikliai rodo, jog tikrai atsigauname. Tik ta kaina - labai jau brangi, nes valstybės skola šiuo metu siekia apie 38 mlrd. litų.

Oficialiai, Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2010 m. pabaigoje sudarė 36,58 mlrd. arba 38,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Įdomu ir tai, kad įtakingas JAV leidinys "Business Insider" Lietuvą įtraukė į rizikingiausių pasaulio valstybių sąrašą. Į jį atrinkta 18 pasaulio šalių, pasižyminčių aukščiausiais kredito rizikos apsikeitimo sandorių rodikliais. Mūsų šalis, viena iš 8-ių sąraše minimų Europos Sąjungos (ES) narių, užima 15 vietą, o Latvijos ir Estijos sąraše apskritai nėra.

Kai kurie finansų analitikai įsitikinę, kad kone giliausią ekonominę krizę išgyvenančios Latvijos nėra sąraše dėl to, kad ji paėmė paskolą iš TVF.

"Sustiprinome investuotojų pasitikėjimą"

Finansų ministerijos komentaras

Lietuvos pastangos stabilizuojant viešuosius finansus buvo sėkmingos - nepaisant šuolio 2009 metais (dėl ekonomikos nuosmukio, prisiimtų ankstesnių įsipareigojimų ir nesukaupto lėšų rezervo) mūsų šalies skola išliko viena mažiausių ES.

Griežta Vyriausybės fiskalinė politika sustiprino investuotojų pasitikėjimą ir tai leido atpiginti skolinimąsi. Pavyzdžiui, Credit Default Swap (apsidraudimo nuo šalių nemokumo rizikos) indekso, kuris atspindi investuotojų požiūrį į šalies galimybes grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį, reikšmė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 595,6 bazinio punkto, o 2011 m. kovo 22 d. - 240.

2010 m. vasarį Vyriausybė išplatino 10 metų 2 mlrd. JAV dolerių nominalios vertės 7,375 proc. kupono obligacijų emisiją. Šiemet tokios pačios trukmės 750 mln. JAV dolerių emisijos kuponas - 6,125 proc. arba 1,25 proc. mažiau. Savo ruožtu apdraudus šias emisijas nuo JAV dolerio kurso svyravimo euro atžvilgiu, palūkanos dar sumažėjo.

Kalbant apie vidaus rinką, VILIBOR (tarpbankinė palūkanų norma litais) mažėjo nuo 10 proc. 2008 m. pabaigoje iki 1,75 proc. 2011 m. kovo pabaigoje. Tai atpigino įmonių ir žmonių litais paimtas paskolas. 2010 m. leisdama litais denominuotus iždo vekselius, obligacijas, taupymo lakštus Vyriausybė skolinosi už 3,46 proc.

Pagal 2009 m. konvergencijos programą, kitąmet siekiama viešųjų finansų deficitą sumažinti iki 3 proc. nuo BVP. Tai padės stabilizuoti skolos augimą, o toliau siekiant biudžeto pertekliaus, palaipsniui mažinti ir skolą.

Šiemet biudžeto deficitui finansuoti, o taip pat ankstesnių skolų grąžinimui reikės skolintis beveik perpus mažiau nei pernai. Kiekviena paskola ir emisija turi skirtingas sąlygas (kreditorių, valiutą, palūkanų normą, laikotarpį) ir atskirą grąžinimo grafiką visam galiojimo laikotarpiui. Vidutinė svertinė palūkanų norma (taikant išvestines finansines priemones) 2010 m. buvo 5,32 proc.

"Ryžtas nepasiteisino"

Stasys JAKELIŪNAS, finansų analitikas
Jei vertinsime "Business Insider" sudarytą lentelę, nereikėtų ja remtis įvertinant ir šalies ūkį. Tai yra tam tikra informacija pamąstymui, būtina atsižvelgti ir į valstybių dydžius. Latvija nepatenka į tą sąrašą, nes yra sutartis su TVF. Užsienio ekspertai labiau pasitiki TVF pagalba ir jų taikomomis biudžeto varžymo priemonėmis nei nacionalinių vyriausybių sugebėjimais suvaldyti fiskalines problemas. Latvijoje atliekamas intensyvesnis monitoringas nei Lietuvoje.

Lietuva pademonstravo ryžtą, kad pati gali valdyti situaciją. Dabar skolinasi jau su 6 proc. palūkanomis, bet tas ryžtas nepasiteisino. Latviai iš TVF skolinosi su apie 3,5 proc. palūkanomis - dukart mažesnėmis nei mūsų valstybė. Dabar Lietuvos skola siekia apie 38 mlrd. litų, tad apskaičiuokime, kiek būtų galima buvę sutaupyti, jei skolintumėmės iš TVF. 600 mln. litų būtų tekę mažiau mokėti kasmet. O juk vien pensijas mažino taupymo sumetimais.

Lietuvos valdžia deklaravo struktūrines reformas, bet "Sodra" nereformuota, biurokratų ne sumažėjo, o padaugėjo. Nėra susitelkimo, nesiimama būtinų veiksmų, esminiai sprendimai nepriimami, tik tempiamas laikas. O TVF yra kaip cerberis, kuris spaustų, reikalautų struktūrinių reformų.

Latvijoje buvo sumažintos pensijos, bet jų Konstitucinis Teismas pasakė, kad negalima mažinti, ir atstatė. TVF parodė lankstumą ir netaikė sankcijų, fondas nebėra toks kategoriškas, kaip anksčiau. Jei būtume ėmę paskolą iš TVF, gal būtų pavykę iš esmės reformuoti "Sodrą", viešąjį sektorių. Latvių valdžia nuolat jaučia spaudimą iš TVF, reikia vos ne kas savaitę rašyti ataskaitas.

Vien nuo 2009 metų Lietuvoje pasiskolinta 20 mlrd. litų, prieš tai skola buvo apie 17 mlrd. litų. Palūkanoms mes mokame 1,9 mlrd. litų. Tuo metu krašto apsaugai bent šiais metais skiriama tik 1 mlrd. litų. Tad tuos pinigus, kurie iš mokesčių mokėtojų skiriami vien palūkanoms mokėti, reikėtų atimti iš pačios valdžios, viešojo sektoriaus išlaikymo. Vien tokioms institucijoms kaip Seimas, Prezidentūra, ministerijos, Vyriausybė išlaikyti kasmet reikia 250 mln. litų.

"Viską padarėme gerai"

Kęstutis GLAVECKAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Manau, kad tie pateikti skaičiai dėl Lietuvos kaip vienos rizikingiausių valstybių yra tendencingi, matyt, yra politiniai užsakymai. Supraskime, kad latviai, pasiskolinę iš TVF atidavė valstybės valdymą užsieniečiams, kitiems atidavė savo finansų valdymą, savo piniginę. Žinote, jei mes būtume pasiskolinę iš TVF, tai būtų lengvesnis žingsnis politiškai, nes galėtume aiškinti, kad kirsti šakas reikia dėl to, kad TVF liepė, o ne mes čia sumąstėme. Beje, tos valstybės, kurios yra pasiėmusios iš TVF paskolą, reitinguojant pagal riziką apskritai yra atskirame sąraše. Ir tai nėra pripažinimas, o reiškia, kad joms blogai ir tai yra vieša. O mes iš principo esame kitur, nes sugebame valdyti savo finansus patys, viską mes gerai padarėme.

Tuo metu, kai Latvija skolinosi iš TVF su 3,5 proc. metinėmis palūkanomis, mes įvairiose rinkose skolinomės už apie 9 proc., bet po to paskolos buvo refinansuotos, procentai sumažėjo iki 6, dabar vėl refinansuosime. Juk valiutos nuvertėja. Pažiūrėkite, kas su doleriu darosi.

Palyginti su kitomis Europos valstybėmis esame dar mažai prasiskolinę. Tad nereikia čia nuo galvos plaukų rautis, kad iš TVF nesiskolinome. O tų reitingo indeksų gali prisigalvoti kokių tik nori. Ir doleris jau buvo palaidotas, ir ES. Visos šalys dabar rizikingos, taip pat - ir JAV. Ir galiu pasakyti, kad mums skolintis dabar daug palankesnės sąlygos nei 2009-aisiais, nes auga BVP. Tad mes nėjome paprastesniu keliu, patys išplaukėm, nors ir vandens prisigėrėm pilnus plaučius. Bet išplaukėme.

"Nė vieni nelaimėjo"

Dmitrijus SMIRNOVAS, latvių ekonomistas
Lietuviai protingiau pasielgė, kad nesiskolino iš TVF. Iš ten pasiskolinus tik iš pradžių yra maži palūkanų procentai, bet tas kreditas yra toks, kad jo Latvijai neįmanoma grąžinti, viskas bus išleista. Sutartis baigsis kitais metais, sakys, turite grąžinti kreditą, vėl skolinkitės, bet jau procentai bus kitokie, didesni, sąlygos - taip pat kitokios. Čia kaip narkomano atvejis. Pirma dozė - nemokama, o po to tave pagal visą programą išsunks. Kredito grąžinti bus neįmanoma, nes TVF pinigai skiriami pravalgymui, jie negali būti skiriami investicijoms. 50 proc. biudžeto deficitui mažinti, socialinėms reikmėms, ir 50 proc. - nacionalinių bankų išlaikymui.

Tačiau ir lietuviai ne ką išlošė šiuo atžvilgiu. Pirmiausia - skolintasi su labai didelėmis palūkanomis. Kitas ir svarbiausias dalykas - kaip ir Latvijoje, skola pravalgoma, o ne skiriama investicijoms, darbo vietų kūrimui. Tad ir jūs negalėsite grąžinti tų skolų. Manau, kad Lietuvai anksčiau ar vėliau teks kreiptis į TVF.

Bet gerai yra tai, kad nepraradote nepriklausomybės, patys valdote šalį. Latvijoje dabar Vyriausybė yra tik formali, nes viską diktuoja TVF. Net nacionalinio biudžeto negalima tvirtinti be TVF žinios, parlamento nuomonė fondui neįdomi. Kaip TVF pasakys, taip ir bus.

Išties Latvijoje yra labai bloga ekonominė situacija, 2009 metais buvo fiksuojamas pats didžiausias BVP kritimas Europoje. Pernai vėl krito rodikliai, o Lietuvoje jie augo. Nedarbas Latvijoje - taip pat didžiausias. Rengiamos akcijos, protestai, nes TVF šių metų biudžetą liepia sumažinti 50 mln. latų, mažinti socialines išlaidas, kelti mokesčius. Blogiausia, kad visuomenė protestuoja kojomis - žmonės išvažiuoja iš šalies.

"Skolinasi, bet žmonės emigruoja"

Algirdas BUTKEVIČIUS, buvęs finansų ministras
Dar man dalyvaujant prezidento rinkimuose buvo nuomonių išsiskyrimas, nes dabartinė valstybės vadovė sakė, jog imant paskolą iš TVF bus pademonstruota šalies impotencija. Aš sakiau, kad reikia kreiptis į TVF. Užklupus krizei palūkanos buvo mažos, todėl mažesni ir skolos aptarnavimo kaštai. Ir skolintis reikėjo ilgesniam laikui, investuoti pinigus į naujų darbo vietų kūrimą, esamų išsaugojimą, skatinti ekonominį efektą. Tada bus grąža. Pažvelkime, Lietuvoje jau dvejus metus daug skolinasi, ir dar labai brangiai, o nedarbas nemažėja, žmonės emigruoja. Blogai naudojama paskola, ji ištaškoma vidiniam vartojimui, pravalgymui.

Supraskime, kad jei po kokių 5-6 metų ir augs ekonomika Lietuvoje, visas tas augimas bus skirtas skoloms padengti, joms aptarnauti. Reikia jau dabar pensijas į normalią padėtį atstatyti, skatinti vartojimą, algas didinti, tačiau labai gerai viską apskaičiavus, bet dabar procesas paliktas savieigai, nėra skaičių.

"Latvija kotiruojama ne ką blogiau"

Rimantas RUDZKIS, banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas
Aš jau 2008 metais sakiau, kad su TVF reikėjo pradėti derybas. Išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jie galėtų suteikti paskolą. Latviai teisingai pasielgė, kad skolinosi iš TVF. Yra toks kredito rizikos apsidraudimo sandoris, CDS vadinamas. Tarkime, jei kas perka Lietuvos obligacijų, žiūri, kiek kainuoja persidraudimas nuo šalies nemokumo. Tai Latvijoje tas CDS yra geresnis. Latvija finansų rinkose kotiruojama ne ką blogiau nei Lietuva, o pasiskolino daug pigiau. Jei mes keliame dabar galvas, kad ir be TVF pagalbos išsilaikėme, tai gerai, bet ekonominiu aspektu tai nebuvo naudinga. Išdidumas brangiai kainuoja.