Valstybė provokuoja skolintis ir skurdesnius

Iš amžinai kiauro iždo nuspręsta subsidijuoti nuo 10 iki 20 proc. būsto paskolos sumos, o šie pinigai turinčių teisę į valstybės paramą vardu bus tiesiogiai pervedami Lietuvoje veikiantiems užsienio komerciniams bankams.

Nauja tvarka įsigaliojo tuoj pat, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko bankų, teiksiančių kreditus socialiai pažeidžiamiems piliečiams, atranką. Jos laimėtoju tapo „Swedbank“. Tai reiškia, kad į valstybės subsidiją pretenduojantis asmuo ar šeima pirmajam būstui galės skolintis tik iš šio banko.

Į 20 proc. būsto kredito kompensaciją pretenduoti gali buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę žmonės ar jų šeimos, iki jiems sueis 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ar įvaikių, žmonės, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

10 proc. pirmojo būsto kredito valstybė kompensuos jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus ar įvaikius, šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs.

Įsigaliojus naujai tvarkai tapo aišku, kad komerciniai bankai nuo šiol gaus garantuotus 10-20 proc. suteikiamos paskolos sumos, tačiau skolininkai liks socialiai pažeidžiami šalies piliečiai, o ne valstybė. Kiek šios subsidijos kainuos valstybės biudžetui - kol kas nepranešama.

Šią savaitę tam tikrą užuominą būsimiesiems naujiems bankų skolininkams pamėtėjo ir Registrų centras: palyginti su šių metų balandžio-birželio mėnesiais, naujos statybos butų vidutinė kaina sostinėje per pastaruosius tris mėnesius smuko 1,6 proc., o likusioje šalies dalyje - 1 proc.

- Vos prieš tris savaites apgailestavote, jog Lietuvos gyventojai tik indėlius į bankus deda, o skolintis nebenori. Ir štai bankams dovana: kompensuojama 10-20 proc. paskolos pirmajam būstui įsigyti iš valstybės kišenės. Atsitiktinai? - vakar „Respublika“ paklausė Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo.

- Čia yra socialinė programa ir jeigu politikai sutartų, manau, kad tai būtų tam tikra parama žmonėms, kuriems reikėtų sukaupti mažiau pinigų pradiniam įnašui. Tačiau žinant atsakingo skolinimo nuostatus, bankai vis tiek turėtų įvertinti žmogaus pajamas, nuo skolos tvarkymo niekas žmogaus neatleis, jis privalės turėti nuolatines pajamas ir perspektyvą, kaip jas uždirbs.

Nemanau, kad didelę naudą iš to pajustų bankai. Gal tik tokią, kad tas, kuris sugalvojo skolintis pirmajam būstui, apsispręs skolintis anksčiau.

- Ar ši socialinė programa nėra didžiųjų komercinių bankų lobizmo pasekmė, nes per 2008 metais prasidėjusią finansų krizę gerokai sumažėjo lietuvių noras skolintis?

- Galite daryti tyrimus, tačiau šiuo klausimu tikrai nerasite jokių įrodymų, kad šis socialinis projektas yra lobizmo produktas.

- Tačiau sunkmetis pristabdė skolinimosi bumą, nes tapo žinomos istorijos, kai bedarbiais tapę bankų klientai prarado namus ir dar liko skolingi.

- Pasakyčiau kitaip - krizė disciplinavo lietuvius. Dabar daug žmonių stengiasi savo skolas susimažinti ir jeigu tik turi galimybę, pirmiausia sumoka skolą bankams. Tie, kas turi paskolas, jau nebeskraido į Egiptą ar Turkiją, neįsigyja išperkamąja nuoma naujo automobilio, o pirmiausia savo pajamas naudoja skolos bankui tvarkymui.

Dabar jau vėl paskolų išduodama stebėtinai nemažai ir šios paskolos tarsi yra naujo standarto - bankai atidžiau audituoja savo klientus, kad tik jie atitiktų atsakingo skolinimosi standartus. Lietuvoje vyksta normalus skolinimasis.

- Kodėl didieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiandien už indėlius moka tik grašius?

- Pinigai Europoje dabar kainuoja apie pusę procento, 2 proc. būtina laikyti kaip privalomas atsargas, kas taip pat juos pabrangina. Lietuvoje už indėlius bankams reikia sumokėti ir 0,45 proc. į indėlių draudimą, nors kitose šalyse to nereikia mokėti.

Dabar Europoje jau kalbama, kad bankų palūkanos už indėlius gali būti ir neigiamos. Tad vien laikyti pinigus saugiai banke galbūt taps privilegija.

- Ar bankų indėlininkai privalės susimokėti už tai, kad į bankus atneša pinigus?

- Lietuvoje žmonės apie 90 proc. savo pinigų laiko būtent indėliais, į kitas priemones dar nelinkę investuoti.

Manau, kad už indėlius bankuose klientams primokėti nereikės. Bet palūkanos bus tikrai labai mažos. Negalvoju, kad už indėlių saugojimą teks primokėti patiems indėlininkams - nuostoliai, matyt, liks bankams.