Valdžios greitieji kreditai visai negąsdina

Piliečių ginti nenori

Tokią poziciją praėjusią savaitę dar kartą pademonstravo Vyriausybė, atmesdama Seimo narių Povilo Gylio ir Aurelijos Stancikienės siūlomas Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Mat parlamentarų noras pažaboti plėšikavimą iš greitųjų kreditų prieštarauja Civiliniam kodeksui bei ES teisės normoms. O svarbiausia - gali pakenkti esamai kreditorių rinkos konkurencijai.

„Dabar aš jau beveik tikrai matau tyčinį klausimo vilkinimą. Aš dvejus metus kovojau, kad būtų pažabotas šis verslas. Kad būtų įvesta normali tvarka ir tinkamas reguliavimas. Kad negalėtų nedirbantys žmonės, jauni ar kartais nepilnamečiai paimti šių greitųjų kreditų. Tačiau ši iniciatyva niekaip nepasiekia Seimo. Aš matau tik imitaciją ir dirbtinai daromus žingsnius. Manau, kad aparate ir tarp politikų yra žmonių, atstovaujančių ne valstybės, o kreditorių interesams“, - vaizdingai savo pyktį dėl atmesto projekto „Vakaro žinioms“ išsakė parlamentaras prof. P.Gylys.

Cituodamas vieną iš kreditų reklamų, kurioje teigiama, jog dėl kredito galvos neskauda, jis piktai atkerta, kad galvą skauda jau visai Lietuvai: „Pats Lietuvos bankas pateikė medžiagą apie šios mūsų šalies problemos mastą, jis yra milžiniškas. Žmonės žudosi, šeimos priverstos parduoti turtą, žmonės puola į depresiją, alkoholizmą ir kitas priklausomybes. Tai liečia šimtus tūkstančių žmonių. Man premjeras dar gal vasario mėnesį žadėjo, kad šį klausimą išspręs. Juk tereikia atsisėsti ir nuspręsti, kokius reikalavimus reikia įvesti. Tai galima padaryti per kelias dienas, jei ne greičiau. Bet juk kalbame apie šimtus milijonų litų. Tai gal dalis tų pinigų paleidžiami valdžios kanalais? Ką daugiau galvoti...“

Skaičiai kelia šiurpą

Pasak P.Gylio, vien nesupratimu tokio politikų atsainumo pavadinti jau nebeįmanoma, ypač kai pati kreditų įmones kontroliuojanti institucija pateikia šokiruojančią statistiką. Šių metų pirmojo pusmečio duomenys rodo, jog nors smulkiojo kreditavimo bendrovės nuolat ginasi, kad klientai skolinasi atsakingai, iš tiesų vis daugėja teikiamų didesnių nei 290 eurų kreditų, toliau auga pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, daugėja atvejų, kai skola perduodama tretiesiems asmenims. Šiemet Lietuvoje kas ketvirtas išduotas kreditas yra pratęsiamas, o 40 proc. jų pratęsiami penkis kartus ir daugiau.

Iš smulkiųjų kreditų verslo gyvena ne tik patys kreditoriai, bet ir kaip grybai po lietaus Lietuvoje dygstančios skolų išieškojimo įmonės: „Visa tai susiję. Kreditoriai uždirba ir duoda darbo skolų išieškotojams. Visi jie gyvena gerai, o sunkiai gyvenantieji arba vidurinioji klasė yra skurdinami. Juk milijonieriai, kurių vaikai, net jei netyčia ir pasiskolino, išsiperka labai greitai. Valstybė viso to niekaip nekontroliuoja. Įstatyme tyčia buvo palikta spragų, kad visa atsakomybė būtų perduoda pasiskolinančiam. Visa tai buvo padaryta sąmoningai. Juk įstatyme turi būti numatyta, kad mokumas turi būti tikrinamas privaloma tvarka. O dabar tik tuo atveju, jei kreditorius nori tai padaryti. Juk žinoma, kad jie tikrinti nenori, nes jie nori įklampinti žmones.“

„Vakaro žinių“ kalbintas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas tikina, kad LSVKA įmonės palaiko iniciatyvą tobulinti vartojimo kreditų reglamentavimą, tačiau kai kurie siūlymai yra pertekliniai ir dėl jų dar bus diskusijų.

A.Valickas, paklaustas, ar tikrai naktinis skolinimas yra toks aktualus Lietuvos piliečiams, teigia, jog naktį žmonės tikrai skolinasi. Pasak jo, tai asmenys, dirbantys naktinėje pamainoje, tačiau tokių klientų yra labai nedidelė dalis.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija atsakingus kredito davėjus. Deja, jai priklauso tik 13 smulkiųjų kreditavimo įmonių Lietuvoje. Žvelgiant asociacijos vadovo žvilgsniu, situacija kreditorių rinkoje tik šviesėja. 2015 m. antrojo ketvirčio pabaigoje įmonės asociacijos narės turėjo 97 575 mažojo vartojimo kredito (iki 290 eurų) gavėjus. Tai mažiausias skaičius per pastaruosius dvejus metus ir jis mažėja.

Pasak paties vadovo, LSVKA priklausančios įmonės į „Sodros“ ir VMI biudžetus už 2014 metus iš viso sumokėjo 7,7 mln. eurų (26,7 mln. Lt) mokesčių.

Mūsų žurnalistai pasidomėjo, kaip greitųjų kreditų bendrovės prisideda prie valstybės išlaikymo ir kiek mokesčių sumoka. Pasirodo, nemažai kreditorių sumoka vos kelis šimtus eurų mokesčių per metus. Dar gražiau - yra tokių, kurie, matyt, iš šio pelningo verslo visai neuždirba, mat mokesčių nesumoka nė cento. O kai kam išsilaikyti visai sunku, mat pačius slegia skolos...

Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:

Pokyčiai rinkoje yra būtini, kiekvienas mąstantis žmogus mato, kad mes dideliu greičiu judame į akligatvį. Žmonės yra labai daug prisiskolinę, negali atiduoti pinigų, tuomet vienas paskolas dengia kitomis. Taip gyvena labai daug žmonių, kurių pajamos nedidelės. Jie yra Lietuvos piliečiai, ir mes privalome imtis priemonių. Delsimas yra neatleistinas, ir tikrai gerai veikia naudojami būdai, kuriais siekiama užvilkinti procesą. Tačiau reikėtų nustoti trypčioti vietoje.

Deja, pelno troškimas yra svarbiau nei padorumas, garbė ir noras solidarizuotis su Lietuvos piliečiais. Akivaizdu, kad žmonės stengiasi uždirbti bet kokia kaina. Už tai turėtų būti baudžiama. Kad ir tas pats naktinis skolinimasis yra tiesioginis neapgalvoto skolinimosi pavyzdys. Juk naktį žmogus dažniausiai yra nepasiruošęs priimti rimtų sprendimų. Naktį greičiausiai ne duonai skolinasi, nes jos tokiu metu net nėra kur nusipirkti. Veikiausiai žmogus sėdi bare ar kazino ir jam pritrūko pinigų.

Tokių bendrovių klientai yra silpnoji pusė, jų galimybės ginti savo teises yra ribotos. Išieškojimo mechanizmas veikia ir puikiai juda. Mojuodamos sutartimis ir įsipareigojimais kreditų bendrovės atiminėja turto vis daugiau. Žmonės, giminaičiai, tėvai patenka į nepavydėtinas situacijas ir būna priversti mokėti pinigus už savo artimuosius. Dėl šių bėdų Lietuvoje yra jau buvę savižudybių... Smulkiųjų kreditų davėjų ir skolų išieškojimo įmonių skaičiaus didėjimas turėtų būti susijęs. Ir aš turiu įtarimų, kad skolų išieškojimo įmonės, dirbdamos su tais pačiais kreditų davėjais, turi gerą ryšį ir veikia sutartinai. Žmogus sumoka skolą pagal jam žinomą informaciją, bet pasirodo, kad jam buvo nutylėta, kad jis skolingas daugiau. Tuomet skola po kelių mėnesių užauga. O čia dar prisideda išieškojimo mokesčiai... Labai tikėtina, kad egzistuoja aiškūs susitarimai, padedantys kurti tokius scenarijus.

Kodėl žmonės vis dar tiki greitais kreditais? Nes informacijos apie tai, kaip lengva ir pigu juos pasiimti, yra kokius dešimt kartų mažiau nei informacijos apie tai, kokios žalos tai gali atnešti. Europoje yra daug šalių, kur tokia reklama iš viso uždrausta, o pas mus net per krepšinio varžybas balsas ekrane tikina, kad laikas pasiskolinti pinigų. Net jei žmogus iki tol tokios minties neturėjo, kelis kartus išgirdęs reklamą jis jau pagalvos, kad gal jam tikrai laikas pasiskolinti... Tai stiprus poveikis, privedantis prie priklausomybės.

Smulkiųjų kreditų bendrovių sumokėti mokesčiai

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“