Valdžia senjorams ruošia "siurprizą"

Vyriausybė tikriausiai mano, kad įvairių pensijų bei kitų „Sodros“ išmokų gavėjai gyvena pernelyg prabangiai, todėl Seimo rudens sesijos metu parlamentarams teiks pataisas, kurios bent jau daliai senjorų neleistų gyventi taip gerai kaip dabar.

Ketina kirpti

Vyriausybė yra parengusi pluoštą įstatymų projektų, kuriuos tautos išrinktieji turės nagrinėti po rugsėjo 10-osios grįžę į darbą.

Vienas projektas turėtų būti ne itin malonus socialinio draudimo pensijų gavėjams. Sumanęs gelbėti „Sodrą“, Ministrų kabinetas ketina teikti pataisą, kuria nuo kitų metų keistųsi pensijų apskaičiavimo tvarka.

Projekto, kuris, tiesa, dar neregistruotas, esmė būtų tokia: pensijos būtų apskaičiuojamos tik pagal pajamas, gautas po 1994 metų.

Kaip „Respublikai“ paaiškino „Sodros“ Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Krasavceva, šiuo metu atsižvelgiama į pajamas, gautas po 1994 metų, ir 1984-1994 metų laikotarpiu. Tad tam, kas dabar dirba už minimalią algą, o sovietmečiu uždirdavo daugiau, dėl naujosios tvarkos smarkiai sumažėtų pensijos.

Gali nespėti įsigalioti

Seimas jau yra patvirtinęs palankesnę senjorams tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio. Pagal ją, žmonės, turėję darbo stažo prieš ir po 1994 metų, turėtų galimybę rinktis, iš kurio laikotarpio pajamų būtų apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas - kaip dabar, arba atsižvelgiant į 5 palankiausius paeiliui einančius metus po 1994 metų. Tačiau ši tvarka gali nespėti įsigalioti, jeigu bus priimtas Vyriausybės parengtas naujasis projektas.

„Jei bus galima rinktis tik laikotarpį po 1994 metų, kai kam bus blogiau, bet kai kam gal ir geriau“, - sakė D.Krasavceva.

Anot jos, Vyriausybė dabar naują metodiką siūlo nesiekdama taupyti senjorų sąskaita.

„Motyvas - labai paprastas. Duomenis apie algą prieš 1994 metų laikotarpį žmonėms labai sunku gauti. Jie netvarkingi, sąskaitos pribraukytos. Žmonės laksto, ieško, archyvai dūsta nuo užklausų. Sizifo darbas. Visa elektroninė bazė kaupiama tik nuo 1994 metų, o „Sodros“ knygelės pradėtos išdavinėti tik nuo 1993 metų. Nebūdavo jokios personalizacijos“, - teigė „Sodros“ atstovė.

Senjorai nebetiki

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys tvirtina, kad Vyriausybės siūloma naujoji tvarka koreguotų ne tik senatvės ir išankstinės senatvės pensijų apskaičiavimo tvarką, bet ir ligos, motinystės, nedarbo išmokas.

Tačiau senjorai nelinkę tikėti, kad Vyriausybė tokiu būdu neketina mažinti pensijų.

„Su siūloma nauja tvarka nesu susipažinęs. Iš savo patirties galiu pasakyti tik tiek: ką sugalvoja Vyriausybė, tai visada būna pensininkų nenaudai“, - kategoriškas buvo Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas Jonas Kazimieras Burdulis.

Pensininkų - per milijoną

Šiuo metu yra 1,11 mln. žmonių, gaunančių vienokias ar kitokias pensijas iš „Sodros“. Didžiausią jų dalį sudaro senatvės pensininkai - beveik 600 tūkst. „Sodra“ taip pat moka išankstinės senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, ištarnauto laiko, maitintojų netekimo, našlių bei našlaičių pensijas.

Tiesa, iš tikrųjų pensininkų yra ne 1,11 mln., o gerokai daugiau, tačiau likusioji dalis pensijas gauna ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, muitinės, pasienio pareigūnai, vidaus reikalų įstaigų karininkai, puskarininkiai, kareiviai, STT, VSD, Kalėjimų departamento, prokuratūros pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai ir t.t.

Pensijų sistemai gresia ir dar viena naujovė. Seimo narys Edvardas Žakaris įregistravo pataisą, kuria siūlo našlių pensijas mokėti ne tik sutuoktinio netekusiems pensinio amžiaus ar neįgaliems žmonėms, bet ir vienišiems.

„Vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos. Todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindu skirti ar neskirti papildomą pensiją“, - įsitikinęs E.Žakaris.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"