Valdžia jau dangstosi ES šantažu

Vyriausybė ypač plačiai užsimojo birželio viduryje. Planuodami kitų metų valstybės biudžetą, jos nariai svarstė galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius, 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įvesti vadinamąjį žaliąjį mokestį automobiliams. Pagalando kirvį netgi motinystės pašalpoms. Motinystės (tėvystės) pašalpas Vyriausybė pasiūlė mokėti tik 1 metus, o maksimali išmoka negalėtų viršyti 1,5 vidutinės algos dydžio.

Eurokomisaras - į tą pačią dūdą

Pateisinant naujų mokesčių reikalingumą premjerui Andriui Kubiliui iškalbos netrūko. Jis netgi pasitelkė neigiamą kai kurių ES šalių pavyzdį Vyriausybės sprendimams pateisinti.

“Europa išsigando Graikijos scenarijaus ir pradeda kirpti deficitinius biudžetus - ji daro tai, ką mes pradėjome prieš metus. Tačiau jei norime galutinai apsisaugoti nuo graikiško scenarijaus, Lietuvos biudžeto deficitą turime mažinti toliau - iki saugaus trijų procentų lygio. Pernai Lietuvos deficitas buvo sumažintas 9 milijardais, dabar tikslas lengvesnis - per dvejus metus reikia sumažinti dar 4,5 milijardo litų - tokio taupymo paketas būtų geriausia rekomendacija tarptautinėms finansų rinkoms, kad Lietuva yra patikima ir mokanti gyventi pagal išgales šalis”, - tvirtino A. Kubilius.

Jam antrino ir buvęs ministras, o dabar eurokomisaras Algirdas Šemeta. Jo tvirtinimu, jei savivaldybės pačios surinktų daugiau, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio, mažėtų našta valstybės biudžetui, o kartu ir deficitas. “Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi viešųjų finansų deficitą per porą metų sumažinti nuo maždaug 8 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto”, - priminė A. Šemeta.

Tačiau A. Kubilius su A. Šemeta neįtikino nei Lietuvos žmonių, nei verslininkų, nei, pagaliau, prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Šalies vadovės nuomone, daug didesnis efektas būtų pasiektas paskelbus karą nevaldomai kontrabandai ir šešėlinei ekonomikai Lietuvoje nei didinant mokesčius. Tik griežta prezidentės pozicija beatodairiško mokesčių kėlimo šalininkus bent šiek tiek atšaldė.

Šantažuoja Europa?

Tačiau naujų mokesčių šalininkai meta vis naujus kozirius. Labiausiai pasistengė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Birželio 19 dieną Seime ji pasakė mažai kam girdėtą kalbą, kurioje panaudojo seniai žinomą triuką. I. Šimonytė leido suprasti, kad, nepadidinę mokesčių, sulauktume ES sankcijų.

“Lietuva, kaip ES valstybė narė, privalo vykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyse bei Stabilumo ir augimo pakte”, - tvirtino finansų ministrė.

Įsipareigojimais I. Šimonytė vadina valstybės skolą, kuriai grąžinti didžiausia dalis pinigų yra surenkama iš mokesčių. Suprask, kuo daugiau jų surinksi, tuo patikimesnis skolininkas būsi.

“Nevykdant šių įsipareigojimų, mūsų atžvilgiu galėtų būti pritaikytos iki šiol niekada netaikytos sankcijos - sustabdyta Europos Sanglaudos fondų parama, kuri šiandien yra vienintelis mūsų ūkio augimo nedeficitinis stimulas. Esu tikra, kad neturime pagrindo kliautis viltimi, kad mūsų bus pasigailėta, jei mes nevykdysime savo įsipareigojimų po šių metų paskolų, susijusių su valstybių skolomis, ir šių skolų poveikiu kitoms valstybėms”, - seimūnams ES biurokratų nuomonę perdavė I. Šimonytė.

Kita vertus, už šių žodžių galima įžvelgti ir pačios Finansų ministerijos (FM) interesą. Sanglaudos fondo lėšomis finansuojami ES valstybių narių transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros projektai. Iki šiol Lietuvai buvo skirta 825,88 mln. eurų (maždaug 2,9 mlrd. litų) Sanglaudos fondo pinigų, o jų paskirstymui vadovauja FM. Kol kas iš 53 fondo lėšomis finansuojamų projektų yra baigti vos 20.