Valdemaras Katkus pataria, kaip elgtis, jei turite eurų

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia esanti tikra, kad dėl Graikiją slegiančios skolos vis dar galima susitarti, tokia perspektyva netiki net patys graikai.

Euro zonos finansų ministrai vakar ruošėsi rengiamam pasitarimui ir deryboms tarp Atėnų, ES, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dėl paskutinio 7,2 mlrd. eurų vertės paramos paketo.

„Vakaro žinios“ pokalbyje su ekonomistu, finansų analitiku Valdemaru Katkumi bandė išsiaiškinti Graikijos ateities perspektyvas ir galimo šios šalies pasitraukimo iš euro zonos poveikį Lietuvai.

- Vakar Graikijoje vėl pasiektas pinigų atsiėmimo iš bankų rekordas: graikai atsiėmė 820 milijonų eurų. Jūs tokį vaizdą prognozavote jau prieš gerą pusmetį ir sakėte, kad tai būtų pats blogiausias scenarijus Graikijai, rodantis, kad šaliai tikrai teks palikti euro zoną.

- Pažvelkime į Graikijos bankų sektorių. Po vakarykščio masinio pinigų išėmimo jų bankuose liko 132 milijardai eurų, kuriuos dar laiko gyventojai ir įmonės. Tuo metu Europos centrinio banko paramos fondas sudaro 83 milijardus... Kitaip sakant, jeigu ECB pasakys, kad daugiau neremia Graikijos bankų, tai, matyt, tą pačią sekundę graikų vyriausybė turės įvesti vadinamąjį kapitalo kontrolės mechanizmą. Paprasčiau tariant, gyventojams bus uždrausta naudotis savo indėliais arba naudojimasis tais pinigais apsiribos tik mažomis sumomis. Taip daroma tada, kai visa bankų sistema žlunga. Mes Lietuvoje tokios situacijos niekada neturėjome, bet ne taip seniai kelioms savaitėms tai buvo įvesta Kipre. Todėl vakarykštė diena yra vienas iš Graikijos greito pasitraukimo iš euro zonos požymių. Be to, šito neslepia ir pats šalies politinis elitas - vakar tiek šalies premjeras, tiek Graikijos centrinis bankas pasakė, kad jie birželio 30 d. neįvykdys eilinio skolos mokėjimo. Taip šalis gali išeiti ne tik iš euro zonos, bet ir iš pačios ES.

- Graikijos vyriausybė rytoj vyksta į Rusiją, matyt, kaulyti pinigų. Galbūt Rusija išgelbės graikus ir problema vėl bus atidėta iki naujo mokėjimo?

- Desperatiškas Graikijos valdžios vizitas į Rusiją neduos jokios naudos ir neatneš jokių pokyčių. Nes vakar Rusijos finansų ministras pasakė, kad šalies biudžete nėra jokių pinigų, kurie būtų numatyti Graikijos pagalbai. Be to, Rusija tikrai neturi tam pinigų šiuo metu.

- Graikijos krizė atsiliepia jau ir mūsų žmonėms. Jie pradeda klausinėti, ar euras dėl to nenuvertės, galbūt kur kas saugiau laikyti pinigus ne eurais, o doleriais ar svarais sterlingų? Ką jiems patartumėte?

- Manau, kad į spekuliacijas mestis nėra jokios prasmės. Jeigu žmogus gauna atlyginimą eurais ir pinigus išleidžia vietos rinkoje, tai jokiu būdu jam nereikia tomis spekuliacijomis užsiimti. Tačiau jeigu Graikija išeina iš euro zonos, tai euras tikrai nuvertės - tai galima teigti vienareikšmiškai. Bet kiek laiko tas nuvertėjimas truks, šiandien niekas negali pasakyti. Visi tiesiog turėtų patys suskaičiuoti savo išlaidas. Štai ir britai skaičiuoja, ir kitos šalys - kiek Graikijos išėjimas gali kainuoti, pavyzdžiui, pensijų fondams. Britų kompanijos, kurios yra susijusios su Graikijos ekonomika arba dirba jų vidaus rinkoje, taip pat intensyviai skaičiuoja ir bando įkainoti galimus nuostolius.

- Bet juk ir tie patys britai kitais metais rengs referendumą dėl savo ateities ES. Ar tai neturės kokio nors papildomo poveikio euro arba svaro sterlingo kursui?

- Be abejonės, jeigu Didžioji Britanija nubalsuos dėl išėjimo iš ES, poveikis bus. Tačiau šiuo metu mums aktualus ne svaro kursas, bet mūsų įmonių reikalai. Yra nemažai Lietuvoje įmonių, kurios eksportuoja į Didžiąją Britaniją, todėl jeigu britai išeitų, tai jie pasitrauktų ir iš Europos muitų sąjungos. O tai automatiškai pabrangintų mūsų įmonių eksportą. Niekas dabar nepasakys, kiek pabrangs ten mūsų prekės - ar 5, ar 10 procentų, bet poveikis tikrai bus. Dėl svaro kurso, tai jis tikrai susvyruos, o turint galvoje, kad iš Britanijos mūsų žmonės siunčia čia daug savo perlaidų, tai atsilieps ir tuos pinigus gaunančių žmonių gerovei bei kažkiek ir vidaus vartojimui. Bet šiandien vėlgi niekas nežino, koks tas kursas bus, todėl spėlioti būtų ankstoka.

- Tuomet atidėkime būsimas problemas dėl Britanijos ir sugrįžkime į Graikiją. Ar yra kokios nors vilties, kad Graikiją pavyks išsaugoti euro zonoje ir bus bent jau išlaikyta status quo, t.y. niekam Lietuvoje nereikės jaudintis dėl savo pinigų nuvertėjimo?

- Graikija kasmet turi augti ne mažiau kaip 2,5 proc. vien tik tam, kad išsimokėtų palūkanas, tačiau juk reikia dar ir pačias paskolas grąžinti. Tai jeigu jiems būtų uždėti dar tie milijardai... O šiaip tai dabar graikai neturi jokių galimybių sumokėti skolų, jos tikrai turi būti nurašytos - nesvarbu, ar išeinantiems iš euro zonos, ar pasiliekantiems. Štai vakar Europa vieningai nusprendė, kad skolų graikams nenurašinės. Vadinasi, Graikija su didžiuliu pagreičiu juda link išėjimo iš euro zonos ir birželio 30 d. greičiausiai nesugebės išmokėti skolos išmokos...

- Vadinasi, graikams teks grįžti prie savo drachmos. O gal tai yra išeitis?

- Niekas nežino, koks bus jos kursas, nes, kaip minėjau, prasidės kapitalo kontrolė, t.y. bus užšaldomi visi bankuose esantys gyventojų ir įmonių pinigai. Tada vyriausybė ir nustatys, kokiu kursu ir per kiek laiko iškeis tą drachmą. O vėliau - kaip tas kursas nusistovės rinkoje. Tačiau, kaip minėjau, be ECB paramos graikų bankų sistema sugriūtų net ir su visa drachma.

- O kaip visa tai atsilieps Lietuvos įsipareigojimams?

- O mums per ECB, kurio dalininkai mes esame, taip pat per euro stabilizacijos mechanizmą, kur taip pat esame dalininkai, priklauso 500 milijonų eurų skolų. Tai yra 1,7 milijardo litų, o tai prilygsta vienų metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetui. Tuos pinigus mes prarasime, nes stodami į euro zoną mes pirmiausia įstojome į didelių skolų zoną. Ką mes ten gavome? Mums tiesiog perskirstė prieš tai sukauptas skolas, o jokios naudos iš ten negavome. Taigi, dabar vyriausybė turės arba persiskolinti tuos 500 milijonų, arba kitaip bus nurašyta, tačiau tokia yra mūsų buvimo šioje skolų zonoje kaina.