Valdemaras Katkus: Dėl euro gali nuvertėti santaupos

Po Lietuvą važinėjantys ir euro propagandą varantys Vyriausybės nariai žmonėms pasakoja tik apie šios valiutos pliusus, minusus dažniausiai nutylėdami. Jie nutylėjo ir faktą, kad nebūtinai litai gali būti keičiami dabartiniu santykiu su euru. Gali būti keičiami ir daug nepalankesniu. Pasirodo, kursą nustatys Europos Komisija, o jį tvirtins ES Taryba. Lietuvai teliks tam pritarti. Jei kursas bus nepalankesnis, žmonių santaupos, kurios siekia 59 mlrd. litų, gali gerokai nuvertėti.

Kursą nusistatysime ne mes

Euro propagandininkai nutyli vieną labai svarbų faktą - sutartyje dėl ES veikimo numatyta, kad ne Lietuva, bet ES Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, nustato, kokiu kursu euras pakeis litą. Tam dar turės pritarti ir visos eurą įsivedusios valstybės. Ar yra galimybė, kad bus nustatytas nepalankesnis kursas nei dabartinis? Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus tvirtina, kad tokia galimybė egzistuoja, tik politikai ją nutyli.

„Tokia tikimybė tikrai yra, nes kursą nustatysime ne mes. Mes tik galėsime atsisakyti nustatyto kurso, tačiau tada kartu turėtume atsisakyti ir euro. O aš netikiu, kad politikai tokiu atveju nuspręstų atsisakyti euro“, - tvirtino V.Katkus.

Milijardinės santaupos

Anot jo, yra buvę atvejų, kai šalims įsivedant eurą vietinės valiutos keitimo kursas buvo pasiūlytas nepalankesnis nei esamas.

„Todėl taip gali būti ir su Lietuva. Politikai neturėtų to nutylėti ir turėtų žmonėms viską išaiškinti, kad jie žinotų, kada geriau keisti litus į eurus, kad santaupos nenuvertėtų“, - akcentavo ekonomistas.

Žmonėms litų keitimo į eurus kurso klausimas turėtų būti itin svarbus. Pasak V.Katkaus, Lietuvoje žmonių santaupų elektroninių pinigų pavidalu yra už 47 mlrd. litų, o grynaisiais pinigais žmonės yra susitaupę 12 mlrd. litų.

Demokratijos imitacija

Pasak signataro, jei ES Taryba nuspręs, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus, ji vis tiek turėtų teisę neįsivesti euro. O Vyriausybė ir Lietuvos bankas tvirtina priešingai: esą mes stojimo į ES sutartyje esame įsipareigoję įsivesti eurą, kai tik atitiksime kriterijus.

„Jie sako, kad tokiu atveju nei politikai, nei paprasti žmonės jau nieko nebegalės spręsti. Spręs Europos Komisija, kuri net nėra rinkta. Visi komisarai paskirti. Tai yra postdemokratinė struktūra, kuri, kaip minėjau, net nėra rinkta, tačiau sprendžia už rinkėjus ir sako: mums kelia juoką referendumas. Europos centrinis bankas irgi yra postdemokratinė struktūra. Todėl reikia sakyti, kad ne įsivesime eurą, o mums jį įves. Nors aš nesutinku su tuo, kad mums eurą būtina įsivesti. Juk kai pasirašėme stojimo į ES sutartį, tokių struktūrų, kaip Europos stabilizavimo fondas, net nebuvo. O į ją turėsime įnešti didžiulius pinigus. Kai žmonės balsavo per referendumą, apie tai nežinojo. Bet Europos Komisija, iškėlusi naują sąlygą, vis tiek aiškina, kad jokie nauji referendumai dėl euro negalimi. Paskirti į Komisiją žmonės rinkėjams ir jų išrinktiems politikams sako, kad ką nors spręsti yra nebe jų reikalas“, - stebėjosi V.Katkus.

Skaičiai įspūdingai skiriasi

Jis yra apskaičiavęs, kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėjimui bet kurią akimirką, tarkim, vos tik atsigavus mūsų ekonomikai. Be minėtų išlaidų, laukia ir kitos - lito išėmimo iš apyvartos, monetų kaldinimo ir panašiai. Dar apie 300 mln. litų kainuos informacinių technologijų sistemų pakeitimai.

Tačiau, pasak V.Katkaus, Lietuvos bankas pateikia daug kuklesnius skaičius: pirminis įnašas - 1 mlrd. litų, o vekselio suma sieks 8,5 mlrd. litų.

„Vis tiek skaičiai milžiniški. Kitaip tariant, mes įsipareigojame pasiskolinti 8,5 mlrd. litų, jei tų pinigų prireiks Europos stabilizavimo fondui, ir juos perskolinti. O tai milžiniškas įsipareigojimas“, - akcentavo V.Katkus.