Užsienyje užsigulėję skudurai Lietuvos parduotuvėse virsta nauja kolekcija

Kodėl mus plėšia?

Danijoje vasarą viešėjusi studentė Giedrė Vilkišiūtė pasakojo, kad labiausiai svečioje šalyje nustebino nedidelės drabužių kainos. „Per išpardavimą firmos „Only“ marškinėlius buvo galima nusipirkti už 40 Danijos kronų (18,5 lito), grįžusi į Lietuvą tokius pačius mačiau dvigubai brangiau - už 49 litus. Danijoje jie buvo numesti prie išparduodamų, Lietuvoje - neva nauja kolekcija“, - piktinosi mergina.

Anot jos, Lietuvos verslininkai godūs: „Užuot pardavę 10 suknelių už mažesnę kainą, jie geriau įsiūlys vieną - už dešimties suknelių kainą. Tikriausiai galvoja ne kaip prekę parduoti, o kaip ją kuo brangiau parduoti“. Studentė prisipažįsta, kad drabužius, avalynę, kosmetiką Lietuvoje perka retai - esą pigiau užsisakyti iš užsienio internetu. „Už 200 litų galiu įsigyti džinsus, sijoną, megztinį, marškinėlius... O čia, Lietuvoje, užeini į parduotuvę - ir vien džinsai kainuoja pusantro šimto. Jei žmogui reikia ir batų, ir striukės, ir megztinio, gali ir algos neužtekti...“ - svarstė mergina.

Pigiau pusšimčiu

Užkietėjęs keliautojas Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus pravarde, sako, kad drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje jį gąsdina. Londone tuos pačius drabužius, anot vaikino, galima įsigyti 40-60 litų pigiau. Štai Lietuvoje R.Širvinskas buvo nusižiūrėjęs „Pull and Bear“ batus, jų kaina parduotuvėje siekė 180 litų. Tačiau Anglijos sostinėje tuos pačius batus vaikinas įsigijo už 120 litų (ne išpardavimo metu).

„Aš jau seniai visiems sakau, kad Lietuvoje pirkti drabužių ir avalynės neapsimoka. Daug žmonių skrenda į Londoną apsipirkti, ir tie 200 litų, išleisti bilietui, jiems su kaupu atsiperka“, - kalbėjo jis. Rimvydas pateikia ir daugiau pavyzdžių - štai Lietuvoje, anot vaikino, medvilnės marškinėlius sunku rasti ir už 50 litų, kitose Europos šalyse tokie pat kainuoja 2-3 svarus (8-12 litų). „Naujų drabužių kainos užsienyje - kaip kokioje dėvėtų drabužių parduotuvėje Lietuvoje“, - stebėjosi vaikinas. Jo žiniomis, vardiniai drabužiai ypač pigūs Portugalijoje. Per išpardavimus jų kainos nesiekia 20 eurų, o Lietuvoje tokių drabužių kainos net ir išpardavimų metu kosminės. „Gal tokie antkainiai dėl to, kad Lietuvoje nėra tokio perkamumo kaip užsienyje. Štai Londone eilėse reikia stovėti po 30 minučių, o pas mus - daug prekybos centrų, kuriuose vienu metu vaikšto 10-20 žmonių“, - svarstė R.Širvinskas.

Emigrantus kainos Lietuvoje šokiruoja

Prekių kainomis stebisi ir Anglijoje gyvenantis Justinas Vingrys. Jo pasakojimu, fiziologinę avalynę (vadinamuosius masajų batus) Didžiojoje Britanijoje galima įsigyti keliskart pigiau - už 100-150 svarų (400-600 litų). Grįžusį į Lietuvą vyrą nustebino viename didžiųjų prekybos centrų siūloma kaina - beveik 900 litų. „Kas Lietuvoje juos galėtų įpirkti?“ - klausia jis.

Emigrantas Vytautas Alekna viešėdamas Lietuvoje užsuko į vieną sporto prekių parduotuvę. „Ten pamačiau lygiai tokią pat „Puma“ kuprinę, kurią Didžiojoje Britanijoje per išpardavimą pirkau už 5 svarus (20 litų - aut. past.). Lietuvoje jos kaina buvo 125 litai“, - pasakojo vyras.

„Kai buvau Lietuvoje, išsižiojau pamačiusi kainas. Nesuprantu, kaip galima sau leisti pirkti batus už 200 litų, kai atlyginimas 800... Anglijoje gerus batus gali nusipirkti už 20 svarų (80 litų), kurie sezoną tikrai atlaikys...“ - dėstė Anglijos lietuvė Indrė Palubinskienė.

Skiriasi PVM, skiriasi ir kainos

„Apranga Group“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas informavo, kad praėjusiais metais šiam parduotuvių tinklui priklausančiose parduotuvėse realizuotas prekybinis antkainis siekė 75 procentus.

Baltijos šalyse ši kompanija valdo prekės ženklų „Zara“, „Mango“, „Mexx“, „Bershka“, „Pull & Bear“, „Stradivarius“, „s.Oliver“, „Tommy Hilfiger“, „Emporio Armani“, „Hugo Boss“, „MaxMara“, „La Perla“ ir kitas parduotuves. Kodėl tų pačių prekių kainos skiriasi Lietuvoje ir užsienyje, R.Perveneckas tiksliai atsakyti negalėjo. „Daugelis kompanijų laikosi labai panašaus kainų lygio. Į tokius klausimus tektų netrumpai atsakinėti. Gali būti, kad skirtingose šalyse skiriasi PVM mokesčiai“, - dėstė verslininkas. Tiesa, Anglijoje PVM mokestis siekia 20, Lietuvoje - 21 procentą, o prekės Lietuvoje vis vien brangesnės.

Parduoda už kiek nori

Šių metų birželį Latvijos konkurencijos taryba atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad apatinio trikotažo kainos Latvijoje - su 200-800 procentų antkainiu. Mūsiškė Konkurencijos taryba tokių tyrimų neatlieka.

Tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė paaiškino: „Konkurencijos taryba pagal savo kompetenciją tokių dalykų nežiūri. Antkainiai laisvi - kiek jie siekia, priklauso nuo pardavėjo. Jei kaina per didelė, vartotojas nepirks - tai laisvoji rinka“.

Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo, pati rinka puikiai sureguliuoja kainas - jas lemia paklausa ir pasiūla. „Produkto paklausai augant, o pasiūlai mažėjant galutinė kaina augs“, - aiškino L.Vilimas.

Kiek siekia avalynės, drabužių antkainiai Lietuvoje, nenurodė: „Yra be galo daug skirtingų drabužių ir avalynės kategorijų, rūšių“.

Anot jo, antkainių reguliavimas laisvojoje rinkoje neįsivaizduojamas. „Pradėjus įstatymais reguliuoti mažmeninės prekybos atstovų uždarbį, kodėl neperėjus ir prie gamintojų, tiekėjų prekių kainos dalies reguliavimo, o ilgainiui tikriausiai visai būtų spjauta į tokius reiškinius kaip paklausos ir pasiūlos santykis bei pradėta įstatymais nustatinėti ir pieno, ir dantų pastos, ir bulvių traškučių kainas. Skamba juokingai? Bet priėmus prekybininkų uždarbio dalį reguliuojančius teisės aktus iki tokios nesąmonės - vienas žingsnis“, - piktinosi jis.

- Kodėl tų pačių daiktų kainos užsienyje ir Lietuvoje skiriasi? - „Respublika“ klausė ekonomisto prof.Arvydo Paškevičiaus.

- Kainos gali skirtis dėl daugelio dalykų. Visų pirma skirtingose šalyse skiriasi mokesčių sistemos. Gali būti, kad ir pats gamintojas į skirtingas šalis produkciją tiekia nevienodomis kainomis. Tai susitarimo reikalas: didesnė rinka - daugiau pirkėjų, todėl parduoda mažesne kaina, ir atvirkščiai. Įtakos šiek turi ir prekės transportavimas. Taip pat svarbu ir kur įsikūrusi parduotuvė - jei Gedimino prospekte, tai ir patalpų nuoma brangesnė.

- Koks galėtų būti „sąžiningas“ antkainis?

- Apie sąžinę ekonominiuose dalykuose kalbėti sunku. Yra etika, bet tai labiau išimtis. Juk prekybininkai stengiasi kuo brangiau parduoti. Realesnė prekės kaina galbūt pamatoma tik per išpardavimus. Aš esu girdėjęs ir apie 200, ir apie 300 procentų antkainius, kurie laikomi visai normaliais. Kai kurios prekės parduodamos kaip ekskliuzyvios, nors pati prekė nėra tiek verta...

- Ar realu tikėtis avalynės, drabužių kainų, atitinkančių atlyginimus?

- Tiesą pasakius, sunkoka tikėtis. Maža apyvarta - didesnis antkainis. Atlyginimų reikia ir pardavėjui, ir savininkui, nuomai. Pasižiūri į parduotuves - jose tuščia. Iš ko gi jos išsilaikys? Tai sudėtingas procesas. Teko užsienyje būti. Atrodo, Portugalija panaši į Lietuvą - kainų skirtumas yra, bet ir pas mums kai ką gali rasti pigesnio. Pavyzdžiui, kaklaraištį.

- Ar apsipirkdami užsienyje dar labiau nenustekensime savo ekonomiką?

- Turbūt, kad taip. Tačiau kitos išeities nematome. Užburtas ratas: mažės apyvarta, didės antkainiai, tada dar mažiau pirks, kol pasieksime katastrofą.