Kasmet apklausdama perkančiąsias organizacijas VPT siekia išsiaiškinti, kokie yra jų naudojamų ryšio paslaugų įkainiai. Perkančiosios organizacijos, kurių 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo 6440, mobiliojo ryšio paslaugas gali įsigyti arba pačios organizuodamos viešųjų pirkimų konkursus, arba pasinaudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis.
"Analizė atskleidė įsisenėjusias problemas: viešasis sektorius paslaugas perka kelis ar keliolika kartų brangiau nei galėtų, moka mokesčius "už orą", pratęsia sutartis be konkursų", – komentavo Žydrūnas Plytnikas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.
Jo teigimu, įstaigos neišnaudoja galimybių taupyti ryšio išlaidas, nors turi visas galimybes pasinaudoti CPO paslaugomis. Analizės duomenimis, įstaigos, pirkusios ryšį per CPO, už pokalbių minutę moka vidutiniškai 8 kartus mažiau (0,01 Lt už min.) nei tos organizacijos, kurios paslaugas pirko savarankiškai (0,08 Lt už min.).
Pavyzdžiui, Seimo kanceliarija už skambučius į kitus tinklus piko metu moka po 0,19 Lt už min., o Lietuvos dailės muziejui, paslaugas pirkusiam per CPO, skambutis kainuoja 0,01 Lt už min.
"Įdomu tai, kad šios perkančiosios organizacijos abi naudojasi to paties operatoriaus paslaugomis", – pastebi Ž. Plytnikas.
Apklausos "rekordininku" tapo Šiaulių logopedinis lopšelis-darželis, už mobiliojo ryšio pokalbių minutę mokantis po 0,59 Lt. Tarp fiksuotojo ryšio naudotojų nepralenkiama buvo Alytaus Likiškėlių vidurinė mokykla, nurodžiusi, kad už pokalbių minutę moka 0,96 Lt.
Pastebėtina, kad dauguma ankstesniais metais vykdytų apklausų "rekordininkų" šį kartą atsisakė pateikti duomenis.
Šiemet 202 įstaigos nurodė mokančios ryšio tiekėjams abonentinius (neprakalbamus) mokesčius, siekiančius vidutiniškai 21,20 Lt už vieną abonentą.
"Daug kartų kartojome, kad tai yra mokestis "už orą", tačiau, kaip dažnai pasiteisinama, "perkančiosios organizacijos geriau žino, ko joms reikia". Mūsų skaičiavimais, neprakalbamiems abonentiniams mokesčiams viešasis sektorius iššvaisto daugiau nei 5 milijonus litų", – sakė Ž. Plytnikas.
VPT apskaičiavo, kad permokant už pokalbių minutes buvo iššvaistyta 17 mln. Lt, už SMS žinutes – 3,5 mln. Lt, dėl permokėjimo už prakalbamą mokestį valstybė prarado 2,7 mln. Lt, už sujungimo mokestį – 0,2 mln. Lt.
"Jei pirkimai vyktų per CPO, operatoriai šių pinigų netektų. Tai, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie operatoriai priešinasi centralizuotiems pirkimams", – sakė VPT direktorius.
Pagal galiojančius teisės aktus, mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas 3 metus. Tačiau 50 organizacijų nurodė besinaudojančios mobiliojo ryšio paslaugomis pagal neterminuotas sutartis, 192 organizacijos neterminuotas sutartis sudarė su fiksuotojo ryšio tiekėjais.
Yra ir tokių organizacijų, kurios sudaro terminuotą sutartį, bet vėliau ją pratęsia papildomais susitarimais su operatoriais.
"Taip įstaigos apriboja konkurenciją ir praranda galimybę gauti geriausią pasiūlymą. Geriausias būdas susimažinti išlaidas – paskelbti naują viešojo pirkimo konkursą. Artimiausiu metu raštu paraginsime įstaigas, perkančias paslaugas pagal neterminuotas sutartis, paskelbti naujus konkursus", – pabrėžė Ž. Plytnikas.
Jo teigimu, švaistymo mastai nemažės tol, kol įstaigos tokias tipines paslaugas kaip mobilusis ryšys pirks savarankiškai, užuot pasinaudojusios CPO pagalba.
"Bediskutuojant patys operatoriai pripažino, kad standartiniai mobiliojo ryšio pirkimai per CPO visiškai atitinka 90 proc. visų biudžetinių organizacijų poreikius.
Tačiau per CPO įvydoma vos apie šimtą ryšio pirkimų per metus, vadinasi, efektyviausiu būdu naujas sutartis su operatoriais sudaro vos 1–2 proc. visų įstaigų", – sakė Ž. Plytnikas.
VPT nuomone, norint išgyvendinti lėšų švaistymą ryšio paslaugų srityje, būtina užtikrinti, kad padedant CPO sutartis su operatoriais kasmet atnaujintų apie 2 tūkst. perkančiųjų organizacijų.
Rašyti komentarą