Už ką Frykliui sumokėta 17 mln. litų

Ilgai tylėjęs apie savo ir kompanijos veiklą už 17 mln. litų, laikinasis „Snoro“ banko administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley) šiek tiek prabilo tik tuomet, kai visuomenė aplinkiniais keliais sužinojo apie pasakiškus jo honorarus.

Auksinės papildomos išlaidos

Vakar S.Friklis išplatino pranešimą, kuriuo bandė paaiškinti, ką nuveikė už „Snoro“ klientų - Lietuvos piliečių ir įmonių - pinigus. Tiesa, administratorius kartu perspėjo, kad iš anksto buvo sutarta tik dėl jo atlyginimo - 140 tūkst. eurų (apie 483 tūkst. litų) per mėnesį.

Dešimteriopai didesnės S.Frik­lio ir kartu dirbusių bei tebedirbančių „Snore“ konsultantų išlaidos buvo tik „papildomos, patirtos laikino administravimo proceso metu“.

Tiesa, ką iš tiesų administratorius turėjo atlikti už tuos 17 mln. litų, t. y. kas numatyta jo sutartyje su Lietuvos banku, lieka neaišku. S.Fryklis tik leido suprasti, jog jo niekas neprašė sugrąžinti jokių milijardų, o tik nustatyti, kad tokie buvo ir kur jie yra dabar.

„Pagal visus centrinio banko reikalavimus per trumpą laiko tarpą pasiekėme tikrai labai daug: perėmėme visą banko valdymą ir apsaugojome jo turtą. Užtikrinome, kad bankas išlaikytų likvidumą, pateikėme siūlymus dėl veiklos galimybių ir vertinimus banko atžvilgiu; nuolatos bendradarbiaujame su visomis suinteresuotomis grupėmis; nustatėme reikšmingą kiekį fizinių ir elektroninių įrodymų“, - teigiama S.Friklio pareiškime.

Be kita ko, laikinasis administratorius teigė nustatęs, kad nors „Snoro“ bankas deklaravo turintis 2,9 mlrd. litų pagrindinio finansinio turto, jo esą rasta tik už 300 mln. litų.

„Mūsų nuomone, deficitas atsirado dėl dviejų pagrindinių banko akcininkų veiklos, - pranešė S.Frik­lis. - Tai yra: bankui priklausančių vertybinių popierių perkėlimas į privačias sąskaitas, esančias ofšorinėse jurisdikcijose - apie 1 mlrd. litų, abejotinos investicijos prieš paskiriant laikinąjį administratorių - apie 500 mln. litų, 22 paskolų, vertinamų apie 500 mln. litų, perkėlimas iš banko balanso į daugelį ofšorinių fondų“.

Radęs tik 300 mln. litų „Snoro“ pagrindinio finansinio turto, S.Frik­lis savo estafetę perdavė jau banko bankroto administratoriui Neilui Kuperiui (Neil Cooper) iš tos pačios konsultacijų bendrovės „Zolfo Coo­per Europe“. Tik šis administratorius ir jo brigada „Snoro“ klientams atsieis keleriopai brangiau.

Iki šiol dirbo lietuviai

Praėjusių metų gruodžio 27 dieną Vilniaus apygardos teismas, nustatęs „Snoro“ bankroto administratorių vien pirmiesiems trims šios procedūros mėnesiams, t.y. iki pirmojo kreditorių susirinkimo, leido išleisti iki 60 mln. litų.

Į tokio brangaus administratoriaus skyrimą pirmoji reagavo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai „Snoro“ sąskaitose tebepriklauso daugiau nei 14 mln. litų.

„Lietuvos geležinkeliai“, manydami, kad taip išlaidaujant konsultantams gali nukentėti kreditorių reikalavimai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą skųsdamiesi dėl N.Kuperio skyrimo banko bankroto administratoriumi. Tiesa, vėliau ši įmonė savo skundą atsiėmė.

„Respublika“ išsiaiškino, kad, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje 1994-2010 metais buvo įvykdytos 14 bankų bankroto procedūros.

Visiems tokiems bankams iki šiol buvo skiriami tik Lietuvos bankroto administratoriai. Kodėl jais nepasitikima šį kartą, kai reikia administruoti iki šiol bankrutavusiu pripažintą stambiausią Lietuvos banką - „Snorą“?

„Labai sunku komentuoti, kodėl „Snoro“ bankrotui administruoti mes ieškojome užsieniečių, - atsiduso „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka. - Juk Lietuvos bankroto administratoriai taip pat turi licencijas tokiai veiklai, tad yra kvalifikuoti, išlaikę visus būtinus egzaminus, atitinka numatytus reikalavimus. Man atrodo, kad ir administruoti „Snorą“ jie sugebėtų pigiau“.

S.Dailydkos nuomone, jeigu pagrindinis argumentas samdyti konsultacijų bendrovę „Zolfo Cooper Europe“ buvo itin didelė darbų apimtis „Snore“, Lietuvos bankroto administratoriai galėjo ir susivienyti. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius teigė, kad lietuviams gal būtų sunkiau tik ieškoti banko turto ir užtikrinti jo apsaugą tik užsienyje, todėl šią veiklą galima buvo dalytis su užsieniečiais.

Absoliučią daugumą iki šiol buvusių bankų bankrotų administravo Turto banko paskirti specialistai. Turto banko direktorius Arnoldas Burkovskis, paklaustas, kodėl administruoti „Snoro“ bankrotą buvo nusamdyti užsieniečiai, vakar atsakė „apie tai neturintis savo nuomonės“.

Kreditorių nerimas

Daliai „Snoro“ kreditorių atstovaujančios advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous“ teisininkas Rimantas Simaitis vakar „Respublikai“ teigė, kad pirmiausia kelia įtarimų ar abejonių ne N.Kuperio numatyta darbų sąmata, o nuo visuomenės slepiama bet kokia informacija apie tai.

„Mums tik praėjusį penktadienį pavyko sužinoti kiek daugiau informacijos apie „Snoro“ bankrotui administruoti numatytas lėšas iš šio banko turimo turto, - sakė R.Simaitis. - Patvirtinta, kad 31 mln. litų bus skirta konsultantams, įskaitant ir patį bankroto administratorių. Dar 29 mln. litų numatyti papildomoms išlaidoms - „Snore“ tebedirbančių darbuotojų atlyginimams, banko apsaugai, einamiesiems mokėjimams, net pranešimų siuntimui norintiems dalyvauti šioje byloje. Blogiausia yra tai, kad mums, kaip kreditorių atstovams, yra suteikiama tik dalis informacijos apie šių pinigų skyrimo pagrįstumą“.

„Respublikos“ žiniomis, priklausomai nuo rango „Snoro“ bankroto administratoriaus komandos konsultantų užsieniečių valandinis atlyginimas svyruoja nuo 90 iki 800 eurų (nuo 310 iki 2760 litų).

R.Simaičio teigimu, šiuo metu kai kurie „Snoro“ klientai su teisininkais jau tariasi, kaip reaguoti į šį teismo leistą išlaidavimą - skųsti tokį sprendimą, kreiptis į teismą su naujais prašymais.

„Banko klientams tikrai kyla rimtų abejonių, ar „Snoro“ bankroto administravimo sąmata yra racionali, - sakė teisininkas. - Tvirtinant šias lėšas N.Kuperio komandai teismas turėjo pakankamai plačius įgaliojimus reikalauti pagrįsti šiuos pinigus ar net prašyti dirbti už mažesnę sumą. Jeigu bankroto administratorius tik per ketvirtį išleis 60 mln. litų, kiek šių pinigų bankas neteks per metus, kiek kainuos pati procedūra?“

Vaidievutis Ipolitas GERALAVIČIUS - Lietuvos banko valdybos narys:

- Ar Lietuvos bankas negalėjo atlikti to paties, ką padarė ir laikinasis administratorius, tik ne už 17 mln., o bent keliasdešimt kartų pigiau?

- Paties administratoriaus atlyginimo aš komentuoti nenoriu. Bet noriu pastebėti: tikrai ne Fryklis ir ne dar kas nors sustabdė banko veiklą, o mes. Atsakymas suponuojamas, kad mes žinojome labai daug. Nes bankai šiaip sau nestabdomi, dėl menkų nuodėmių jų veikla nenutraukiama.

Daugelį dalykų nustatėme mes, t.y. kad yra gana daug neskaidrios veiklos. Buvo labai rimtos abejonės ir dėl daugiau nei 1 mlrd. litų vertės vertybinių popierių, buvome beveik tikri, kad jie neteisėtai nusavinti. Dėl atidėjinių - mūsų priežiūros buvo suformuluota, kiek jų turi būti. Lygiai taip pat matėsi, kad yra neskaidri veikla su ofšorinėmis kompanijomis, su bankais-korespondentais. Galiu pasakyti tiek: matėme tikrai beveik viską. Problema tik ta, kad nebuvo iki galo įrodymų, tam ir buvo veikla stabdoma. Galiu drąsiai pasakyti: naujos kokybės ponas Fryklis neįnešė, jis tik patikslino skaičius. Bet jis tai padarė greitai, profesionaliai. Ta ataskaita, kurią jis pateikė mums - nežinau daugiau tokio ekonomisto, bent jau Lietuvoje, kuris atliktų tokią gerą ataskaitą. Tai daro garbę jam. Tai, ką jis padarė, verta didžiulių pinigų. Bet negalima sakyti, kad Lietuvos bankas nieko nematė, kad atėjo Fryklis ir padarė stebuklą. Nereikia pervertinti užsieniečių: lietuviai, Lietuvos bankas taip pat moka dirbti.

- Bet tuomet už ką konkrečiai buvo sumokėta S.Frykliui, jei jis negrąžino nei pinigų, nei ko nors kito, o tik dar kartą nustatė tai, ką jūs žinojote?

- Jis peržiūrėjo visus dokumentus. Per inspektavimą to paprastai nedaroma. Jis nusamdė tai išmanančius žmones, už tai gerai ir mokama: už tuos nuostolius, kuriuos jis užfiksavo, jis surado nemažai turto, ypač lengvųjų automobilių. Paprastai laikinojo administratoriaus užduotis ir yra patikslinti nuostolius, nurodyti, kiek leidžia galimybės, kur jie. Ir pasiūlyti sprendimą. Taigi, kaip matote, sprendimas priimtas.

- Bet kodėl tuomet milžiniški pinigai S.Frykliui buvo mokami avansu, jam dar net neapšilus, nors tuo metu nei „Snoro“ kreditoriai, nei patys indėlininkai pinigų gauti negalėjo?

- Normaliose firmose darbuotojas gauna 40 proc. atlyginimo avansu, o likusią dalį - atlikęs darbą. Čia nieko naujo.

- Kalbant apie bankroto administratorių Neilą Kuperį - kiek laiko jis dirbs ir kiek tai kainuos?

- Jo laikas nėra ribotas. Įprasta, jog bankrotas trunka ne vienus metus. Vertinant optimistiškai - bent 3-5 metus tai tikrai. Na, bet matysime, daug priklauso nuo to, kokia bus ekonominė padėtis. Nes bankroto administratoriaus užduotis yra ne tik grąžinti turtą, kuris buvo galbūt pavogtas, bet ir realizuoti turtą, kuris yra geras.

- Jei sakote, kad bankrotas truks bent 5 metus, tai visos N.Kuperio paslaugos kainuos mažiausiai 1,2 mlrd. litų. Iš kur tokie pinigai ir kas už tai mokės?

- Pirmiausia kaštai visada didesni. Be įprastų kaštų, juk reikia mokėti ir žmonėms atlyginimus, nes dalis darbuotojų juk lieka dirbti, ir mokėti už šildymą, elektrą, samdyti ekspertus, visa kita. Tai visiškai normalu, kaip ir bet kuriame versle: pradžioje yra nuostoliai o paskui tik pelnas. Viskas priklauso nuo rezultatų - jei jis suras turto už 2 mlrd. litų, visai galima jam ir milijardą sumokėti.

- Tai gal N.Kuperio sutartyje su Lietuvos banku ir yra taip protingai numatyta, jog užmokestis priklausys nuo rezultatų? Nejaugi tiek bus mokama tik už bandymą ką nors nuveikti?

- Sutarties nemačiau, todėl ir nenoriu jos komentuoti. O kai vadžias į savo rankas po kreditorių susirinkimo perims patys kreditoriai, jie ir galės pasakyti, per mažai mokama, ar per daug, ar mokėjimo tvarka gera, ar ne. Jei kas nepatiks - bus galima pakeisti.

- Kodėl Lietuvos bankas nusprendė bankroto administratoriumi siūlyti S.Fryklio kolegą iš tos pačios kompanijos N.Kuperį, dėl kurio ūkio ministrui net teko keisti įstatymus ir kurio kandidatūrai taip lengvai pritarė ir teismas? Ar čia - tik kažkoks keistas sutapimas?

- Dėl to, kad yra inicijuoti skundai teisme dėl bankroto administratoriaus tinkamumo - tai yra kiekvieno kreditoriaus teisė. Ir čia mes nieko negalime pakeisti. Galų gale jei bus įrodyta, kad jis negeras, jį bus galima pakeisti. Bet aš labai abejoju, kad tai bus taip jau greit. Aš tikrai nesudariau sutarties ir nenoriu komentuoti - gerai tai ar ne. Bet bent jau man asmeniškai ponas Fryklis paliko labai labai gerą įspūdį. Tai jei vieną kartą žmogus iš tos firmos pasirodė labai geras, o ta firma turi labai daug patirties, kodėl gi nesamdyti? Net jei tai ir gerokai brangiau kainuoja. Tikimybė, kad pas mus pačius būtų atsiradęs superekonomistas, nėra didelė.

- Pinigus „Snore“ laikė daugybė valdiškų įstaigų ir įmonių, kai kurios čia turėjo savo pagrindines sąskaitas. Ar Lietuvos bankas nesidomėjo tų įstaigų vadovų indėliais „Snore“ ir jiems mokėtomis palūkanomis?

- Tikrai ne Lietuvos banko uždavinys žiūrėti, kur kas nors ką nors padarė nelegaliai. Tai yra teisėsaugos dalykas.

Parengta pagal dienraščius "Respublika" ir "Vakaro žinios"