Už elektroninio pašto adresų rinkimą - baudos

Interneto verslininkai skelbia apie puikią galimybę pasireklamuoti - reikia tik nusipirkti el. pašto adresų sąrašą, programą, ir galite nevaržydami siųsti pasiūlymus.

Klientų - gausybė

Į Lietuvos bendrovių el. pašto dėžutes plaukia Dariumi prisistatančio asmens laiškai, kuriuose skelbiama apie "visų produktų išpardavimą". Tarp siūlomų prekių - ne tik Lietuvos įmonių duomenų bazė, tačiau ir el. pašto adresai, kurių kaina priklauso nuo to, kiek jų norite gauti.

Štai 78 tūkst. el. pašto adresų duomenų bazę galima nusipirkti už beveik 29 eurus, o 160 tūkst. adresų kainuos apie 40 eurų. Sumokėjus papildomus 40 eurų pardavėjas pridės specialią programą, su kuria patys galėsite išsiųsti norimus laiškus.

Nurodytu el. pašto adresu atsakęs Darius tikino, kad el. pašto adresai surinkti iš "visokių projektų", kuriuose žmonės, palikdami savo el. pašto adresą, patvirtina, kad sutinka gauti projekto autorių ir trečiųjų šalių reklaminius pasiūlymus. Esą dėl šios priežasties el. paštu įvairius pasiūlymus gavę žmonės neturėtų skųstis.

Pardavėjas negalėjo atsakyti, kiek el. pašto adresų yra išties veikiantys.

"Kai mes siunčiame, užtenka išsiųsti kartą ar du per mėnesį ir turime darbo visam mėnesiui", - sėkmingo verslo formulės neslėpė verslininkas, pridūręs, kad sėkmė priklauso nuo to, kokius pasiūlymus planuojame siųsti.

Darius tikino, kad parduodamų el. pašto adresų sąraše yra įmonių bei fizinių asmenų el. pašto adresai, tačiau pastarųjų yra daugiau.

Panašių skelbimų internete galima aptikti ir daugiau. Viename skelbimų tinklalapyje už 240 litų 180 tūkst. el. paštų duomenų bazę siūlantis Artūras galėtų ne tik išsiųsti reklaminius laiškus, bet ir pateikti siuntimo ataskaitas.

Susisiekus su pardavėju paaiškėjo, kad duomenų bazių jau nebepardavinėja - esą turėta paseno. Kitame skelbime siūloma net pusė milijono el. pašto adresų tik už 57 Eur+PVM. Neslepiama, kad adresai surinkti praėjusių metų rugsėjį iš "viešų šaltinių".

Bazėmis prekiauja ne tik pavieniai asmenys, bet ir bendrovės.

Štai Vilniuje registruota bendrovė "Alonera" savo tinklalapyje siūlo įsigyti "viso pasaulio įmonių duomenų bazes". Paslaugas įsigijusius piliečius darbuotojai žada aprūpinti ne tik nuolat atnaujinama el. paštų duomenų baze, tačiau ir įdiegti specialią programinę įrangą, su kuria bus galima siųsti naujienlaiškius.

Tokių paslaugų teikėjai neslepia, kad nusipirkus duomenų bazę be vargo bus galima siuntinėti reklaminius laiškus ar pasiūlymus, neretai vadinamus "spamu".

Gali skųstis

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė tikino, jog inspekcija jau yra gavusi keletą skundų dėl asmens duomenų tvarkymo duomenų bazėse, tačiau dar vyksta tyrimas, todėl nėra priimti sprendimai.

"Elektroninio pašto adresų duomenų bazė gali būti renkama tik turint asmenų, kuriems priklauso elektroninio pašto adresas, sutikimą", - aiškino specialistė, pridūrusi, jog asmens duomenų tvarkymas bei rinkimas laikomas teisėtu tik tada, jei laikomasi įstatymo.

Esą el. pašto adresų duomenų bazė gali būti renkama tik tokiu atveju, jei į ją sutinka patekti el. pašto adreso savininkas ir jis žino, kad jo duomenys gali būti naudojami siųsti reklaminiams laiškams.

R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė tvirtino, kad adresai į tokias duomenų bazes gali būti renkami įvairiai, bet dažniausiai adresai neteisėtai renkami iš interneto arba neteisėtai naudojami reklamos agentūrų.

Esą įmonės, vykdydamos lojalumo programas, surenka klientų el. pašto adresus, tačiau duomenų bazę perduoda reklamos agentūrai, kuri ir siunčia reklaminius pasiūlymus. Tokiu būdu reklamos agentūroms atveriamas kelias neteisėtai pasinaudoti sukauptais el. pašto adresais, siuntinėti kitų bendrovių reklaminius laiškus ar net juos pardavinėti. Specialistė primena, kad toks būdas panaudoti sukauptus el. pašto adresus yra neteisėtas.

"Jei asmuo gauna el. pašto pranešimus, kurių neužsisakė ir nėra siuntėjo klientas, turėtų kreiptis į patį duomenų valdytoją - nepageidaujamų pranešimų siuntėją ir prašyti nutraukti nepageidaujamų pranešimų siuntimą, ištrinant el. pašto adresą, nebent pačiame pranešime yra atsisakymo nuoroda", - aiškino R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, pridūrusi, jog kreipiantis į siuntėją reikėtų patvirtinti savo tapatybę - elektroniniu parašu arba atsinešus asmens dokumentą.

Jei nepageidaujamų laiškų srautas tęsiasi toliau, o siuntėjas nereaguoja į prašymą nutraukti, bet kuris asmuo gali kreiptis su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Gresia baudos

Specialistė primena, kad asmens duomenų tvarkymo pažeidimai gali užtraukti nuo 144 iki 289 eurų siekiančią baudą, o besikartojant pažeidimams piniginė bauda dvigubėja.

Pagal įstatymą naudojant elektroninio pašto adresą siunčiant reklamoms privaloma gauti ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens sutikimą. Tokį sutikimą gavėjas privalo suteikti dar prieš siunčiant reklaminius pranešimus, o ne juos gavus.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija primena, kad remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu turite teisę reikalauti informacijos, kokiu būdu gauti kontaktai ir kokioms įmonėms ar asmenims buvo teikiami per paskutinius metus. Atsakymą reklamų siuntėjas privalo suteikti per 30 dienų.

Reklaminių pranešimų siuntėjas, gavęs prašymą nutraukti reklaminių laiškų siuntimą, tai privalo padaryti nedelsdamas ir nemokamai bei informuoti duomenų gavėjus.

Statistika

Programinės įrangos gamintojai "Kaspersky Lab" skaičiuoja, jog 2014-aisiais metais net 67 proc. siunčiamų laiškų sudarė nepageidaujami reklaminiai pasiūlymai (dar vadinami spamu). Daugiausia tokių laiškų siunčiama iš JAV, Rusijos ir Vietnamo. Specialistai įspėja, jog kartu su reklaminiais laiškais plinta ir virusai ir melagingi pranešimai, kuriais siekiama išvilioti kredito kortelių kodus ir prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis.