Uosto bendrasis planas - SGD terminalo pėdomis

Kartu ministras dar kartą pažadėjo, kad nebus užmirštas ir vienas iš Klaipėdos skaudulių - Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryža.

Aukso vidurys įmanomas?

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad parengtas uosto bendrojo plano (BP) koncepcijos projektas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita sukėlė nemenką ir Savivaldybės, ir miesto architektų pasipiktinimą. Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika pareiškė nepritariantis nei trečiam, nei ketvirtam koncepcijos variantams, numatantiems išorinį uostą Baltijos jūroje.

Pirmo koncepcijos varianto atveju kalbama apie dabartinę ir rezervines teritorijas prie šiaurinio molo bei prie Nemuno g. Kitaip sakant, būtų didinamas uosto vidinis potencialas, formuojamos naujos krantinės, vystomas Smeltės pusiasalis. Tačiau taip didinant krovos intensyvumą neišvengiamai didėtų ir triukšmas. Be to, į uostą negalėtų ateiti naujos krovos kompanijos.

Pietiniai vartai būtų statomi kaip gamtosauginis įrenginys, kad gilinant uostą iki 17 metrų, kai bus iškasta 17-28 mln. kub. m grunto, neištekėtų vanduo iš marių. Jie galėtų būti panaudoti ir mažųjų laivų prieplaukai. Čia, BP rengėjų manymu, galėtų persikraustyti Naujoji perkėla, o jos vietoje atsirastų dar viena galimybė miestiečiams prieiti prie vandens.

Antras variantas numato papildomą uosto plėtrą pietinėje jo dalyje supilant naują teritoriją Kuršių mariose. Taip būtų plėtojama apie 80 ha papildoma teritorija iki pietinių uosto molų, būtų pratęsiama Kairių g. Tačiau tokiu atveju būtų labai priartėjama prie saugomų teritorijų ir tai įvardijama kaip šio varianto trūkumas. Pasak Uosto direkcijos atstovų, šis variantas netinka todėl, kad nepatenkina visų uosto poreikių.

Trečias variantas - suformuoti naują teritoriją tik Baltijos jūroje (neformuojant naujos teritorijos pietuose). Jūroje būtų suformuotas pusiasalis, maždaug 130 ha teritorija, atsirastų beveik 3 km papildomų krantinių. Privažiuojamiesiems keliams nutiesti reikėtų Melnragės krašto, sumažėtų paplūdimių patrauklumas. Tai vadinama didžiausiu šio varianto minusu.

Ketvirtas variantas - maksimali uosto plėtra vystant ir pietinę, ir šiaurinę uosto dalis. Uosto direkcija pasisako būtent už šį variantą.

"Labai norėčiau ir dėsiu visas pastangas, kad tiek miesto, tiek uosto planai būtų suderinti abiejų naudai. Esu įsitikinęs, kad galima surasti aukso vidurį. Manau, kad yra didelis potencialas abiem iš šios situacijos išeiti nugalėtojais. Jei reikės, asmeniškai tarpininkausiu. Manau, kad uosto ir miesto planų derinimas turi vykti taip, kaip buvo sprendžiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo klausimai - vyriausybiniu lygiu. Siūlysiu premjerui sudaryti atitinkamą darbo grupę, nes nuo to nemaža dalimi priklausys ir mūsų valstybės ateitis. Reikia žiūrėti ne tik per miesto, bet ir per valstybinį kontekstą", - sakė R. Masiulis.

Kuris uosto plėtros variantas yra priimtiniausias ministerijai, jis teigė negalintis dar pasakyti. Esą svarbiausia, kad vyktų uosto plėtra, nes kitaip galima likti užribyje.

Taip pat jis patikino, jog su Klaipėdos meru buvo sutarta, jog uosto valdyboje bus ir Savivaldybės atstovas. Kas bus kiti nauji šios valdybos nariai, anot ministro, dar sprendžiama.

R. Masiulis vakar dar sykį pabrėžė, kad uosto rezultatai yra labai geri ir nėra jokių priežasčių ar logikos keisti vadovus.

Geležinkelių klausimas

Komentuodamas situaciją dėl "Lietuvos geležinkelių" ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") sutarties, jis tvirtino, jog panaikinti sutarties punktai nebuvo mažareikšmiai.

"Girdėjau ir aš pats, kad viešumoje bandoma sumenkinti buvusias privilegijas. Tačiau taip nėra. Koncernas labiausiai augo, kai buvo nomenklatūrinės sąlygos. Viskas turi būti visiškai skaidru ir objektyvu", - teigė ministras.

Beje, "Lietuvos geležinkeliai" vakar išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog įmonės atstovai Klaipėdoje susitiko su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija "ir pristatė sprendimus uoste dirbančių bendrovių konkurencingumui didinti".

NEKEIS. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis (kairėje) vakar dar sykį pabrėžė, kad uosto rezultatai yra labai geri ir nėra jokių priežasčių ar logikos keisti vadovus. Tačiau kartu jis patikino, jog su Klaipėdos meru buvo sutarta, jog Uosto valdyboje bus ir Savivaldybės atstovas. Kas bus kiti nauji šios valdybos nariai, anot ministro, dar sprendžiama. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Siekiame visiems krovinių gabentojams taikyti vienodus, aiškius ir skaidrius principus. Neseniai pradėjome taikyti vienodas sąlygas vežant krovinius tiek į šiaurinę, tiek į pietinę uosto dalį. Anksčiau sąlygos skyrėsi. Šį sprendimą pristatėme asociacijos nariams, kurie naujovę įvertino palankiai", - cituojamas "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Anot jo, tokie pat principai taikomi ir kitų valstybių uostuose. Be to, tokia tvarka esą palankesnė ir krovinius į uostą gabenantiems klientams.

Didžiausi iššūkiai

Pasak R. Masiulio, dėl Šventosios uosto perspektyvų vakar diskutuota nebuvo.

"Tačiau akivaizdu, kad turime išnaudoti protingai visas galimybes, nes pajūrio turime labai mažai. Galbūt bus bendradarbiaujama su Žemės ūkio ministerija", - sakė R. Masiulis.

Ministras "Vakarų ekspresą" patikino, jog tikrai neužmiršo ir neužmirš Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijos.

"Kelių direkcija paprašyta skirti didelį dėmesį šiai problemai. Juolab kad tai yra ir kelias į uostą. Svarbu, kad būtų rasti techniniai sprendimai, gerokai pigesni nei buvo suprojektuota. Tai - senas Vyriausybės pažadas ir reikia ieškoti būdų, kaip jį ištesėti ", - sakė R. Masiulis.

Žinia, miesto valdžia buvo apsisprendusi šią sankryžą rekonstruoti iškasant požeminį tunelį Šilutės plento kryptimi. Tačiau tai kainuotų gerokai daugiau nei anksčiau planuota estakada ta pačia kryptimi.

Pasak ministro, didžiausi iššūkiai jam šiuo metu yra "Lietuvos geležinkeliai" ir regioninių kelių įmonių optimizacijos klausimas. Anot jo, sprendimai ir dėl "Klaipėdos regiono kelių", ir dėl kitų įmonių turėtų būti priimti maždaug per mėnesį.

"Lietuvos automobilių kelių direkcijos studija ir kitos ekspertų išvados beveik vienareikšmiškai rodo, kad šias įmones reikia jungti. Be to, jei Lietuva nori tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, ji turi paisyti ir jos rekomendacijų, kad tokių įmonių turi būti kuo mažiau", - sakė R. Masiulis.

"Išorinio uosto svarba - nekvestionuojama"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Ministras atvažiavo su tikslu suderinti kol kas sunkiai derančius procesus, įtikinti, kad įmanoma juos suderinti. Toks perkrovos mygtukas galėtų dabar būti aktyvuotas. Senas sumanymas, kad miesto atstovas atsirastų realiose uosto valdymo struktūrose, jau turi perspektyvą ir tai yra geras, sveikas ženklas. Ir aš nematau kito kelio, kaip teigiamai išspręsti šį miestui ir valstybei svarbų klausimą, kaip tik iškelti jį į patį aukščiausią lygį, kuriame dalyvautų nemenka ministrų kabineto dalis.
Mano asmenine nuomone, išorinio uosto svarba valstybei yra nekvestionuojama, Klaipėdai taip pat tai turi būti suprantama. Jei mes gebėsime vienodai identifikuoti siekius, poveikio mastus, kryptis ir apimtis bei galimus kompensacinius mechanizmus, mes žiūrėsime viena kryptimi.