Uostamiesčio turgūs iš valdžios valgyti neprašo

Sostinėje Ukmergės gatvėje rudens pabaigoje ruošiamasi atidaryti naują turgų. Žadama, jog Benedikto vardą gavusi turgavietė po vienu stogu sukvies apie 60 lietuviškų ūkių atstovų bei pasaulio "gourmet" produkcijos prekybininkų. Verslininkai žada sujungti kokybiško ir socialaus turgaus tradicijas su moderniais prekybininkų ir gero maisto mėgėjų bendruomenių poreikiais.

Vis dar statomos ir įrengiamos turgavietės direktorė Jolita Krickė pasakojo, jog investuoti buvo nuspręsta, mat stebimas augantis susidomėjimas turgumi. Augantį poreikį kokybiškoms prekyvietėms rodo ir pačių verslininkų užsakytos visuomenės apklausos.

"Pastebime, jog klientai vis dažniau ieško kitokio produkto - išskirtinio, šviežaus, kad būtų iš ko rinktis. Perkantiems turguje ne ką mažiau svarbus tiesioginis kontaktas su perkamo produkto gamintoju. Šios priežastys ir lėmė tai, jog kuriame naują turgavietę. Visgi negalime sakyti, kad tai yra visiškai nauja idėja - privačių turgų Lietuvoje yra ir daugiau", - tvirtina J. Krickė.

Tą įrodo ir neįprastų turgų, pavyzdžiui, ir Klaipėdoje vykstančių ūkininkų turgelių populiarėjimas. Pasak J. Krickės, Vilniuje kuriamas turgus į sostinę sieks įnešti vakarietiškų tradicijų - naujoje prekyvietėje bus galima ne tik apsipirkti, tačiau ir pavalgyti, atsigerti kavos ir kt.

Vadovė tvirtina, jog Lietuvoje pastebima tendencija, kad turgavietės perduodamos į verslo rankas. Pavyzdžiui, didžiausi sostinė turgūs - Halės ir Kalvarijų - yra valdomi koncesininkų. Kituose miestuose taikoma įvairi praktika - vienur turgūs yra visiškai privatizuoti, kitur verslui atiduodami operuoti koncesijos sutarties pagrindu.

Panaši koncepcija taikoma ir kai kuriose Vakarų šalyse. Nors turgaviečių valdymo formų yra įvairių, J. Krickė atkreipia dėmesį į privačius Roterdamo, Londono Borou (Borough) turgus, taip pat verslininkų prižiūrimus turgus Ispanijoje ir Portugalijoje.

"Tai turgūs, kurie turi išskirtinį veidą ir koncepciją, nors anksčiau jie priklausė municipalitetui. Nešnekant apie tai, jog verslas įprastai efektyviau valdo turtą, labiau suinteresuotas sėkminga veikla ir uždarbiu, privatus kapitalas sparčiai taikosi prie rinkos ir jos pokyčių, ieško naujovių. Pavyzdžiui, Londone, jei matoma, kad tarp miestiečių ar turistų populiarėja gatvės maistas, jis ir integruojamas į turgavietės veiklą", - sako J. Krickė ir priduria, jog viešajam sektoriui priklausančios turgavietės į šiuos versle svarbius dalykus ne visada atsižvelgia.

Ir nors sostinėje turgavietes buvo nuspręsta perduoti valdyti privačiam verslui, Klaipėda tokių planų net nesvarsto. Vicemeras Artūras Šulcas pripažįsta, jog siūlymu privatizuoti turgų miesto valdžia sulaukia nuolat, tačiau tokios diskusijos dažniau kyla politiniu lygmeniu arba kritus kainoms siekiama perimti gardų ir pelningą kąsnį.

"Konkurencija tarp privačių ir "valdiškų" turgaviečių didelė, ir tai normalu. O turgavietes pas mus nori pirkti dėl paprastos priežasties - jos gerose strateginėse vietose - senamiestyje ir gyvenamųjų rajonų centre. Tokiu pirkiniu galėtų susidomėti koks nors didelis prekybos centras ir turgavietę žaibiškai perdaryti į ką nors kitą", - svarstė A. Šulcas.

Vicemeras neneigia, jog turgavietė nėra Savivaldybės funkcija, tačiau čia taip pat nėra sisteminio požiūrio. Pavyzdžiui, buvo itin daug kovojančių dėl miesto viešosios pirties ar vaistinių likimo Savivaldybės rankose, o tų bendrovių veikla taip pat nelaikytina Savivaldybės funkcija. A. Šulco manymu šioje vietoje galima įžvelgti ir tam tikrą miesto Tarybos opozicijos politikų veidmainiavimą: neva vienas įmones siekiama proteguoti, o turgavietes ilgai neraudojant siūloma parduoti.

"Turgūs valgyti neprašo, jie gerai veikia, paklausa yra. Savivaldybė laukia momento, kai prireiks pinigų arba bus palankios sąlygos, tokį turtą brangiai parduoti. Visgi nemanau, kad Senojo turgaus kontrolės miestas neturėtų paleisti iš rankų - tai yra traukos centras, gyvybės šaltinis, jam skiriamos investicijos, kad pagyvėtų ir senamiestis", - aiškino vicemeras ir pridūrė, jog lankydamasis Europoje taip pat matė įvairių pavyzdžių, tačiau dažniausiai senamiesčiuose esančios turgavietės lieka municipaliteto rankose.

Turgų renkasi dėl šviežesnių ir kokybiškesnių produktų

Lietuvos gyventojų apsipirkimo turguje įpročių tyrimą birželio 19-27 d. Benedikto turgaus užsakymu atlikusi bendrovė "Spinter research" padarė išvadą, jog turgavietėse apsiperka 79 proc. respondentų, kurių išvis buvo 1012. Beveik pusė jų, 47 proc., mieliausiai tai daro šeštadienio rytais, sekmadienio rytais (22 proc.), o trečias pagal populiarumą pageidaujamas turgaus darbo laikas būtų darbo dienų vakarai (16 proc.).

Galimybę turguje įsigyti šviežesnių produktų ypač vertina moterys (68 proc.) ir jaunimas (62 proc.). Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams (68 proc.) ir namų šeimininkėms (63 proc.) svarbu, jog produktus gali įsigyti tiesiai iš ūkininko. 52,5 proc. respondentų nurodė, kad turguje lankosi, nes čia tikisi gauti kokybiškesnių produktų. Turgų, kaip vietą, kur produktų galima įsigyti pigiau, nurodė 41 proc. respondentų.

Tvirtinama, jog apsiperkančiųjų turguje procentas būtų didesnis, jei turgūs būtų labiau reprezentatyvūs.

"Dabar Vilniuje yra vos keli turgeliai, kuriuose yra malonu būti, kitur - be tvarkos išmėtyti kioskai, palapinės. Manau, dabar dalį potencialių pirkėjų nuo turgaus atgraso netvarka", - sako "Rolando daržovių" vadovas Rolandas Vestartas ir priduria, jog daugiau klientų pritrauktų ir paprasčiausia galimybė atsiskaityti banko kortelėmis.