Uostą gelbsti diversifikuota veikla

Kovą krovinių kiekis Klaipėdos uoste buvo arti rekordinių aukštumų - krauta 3,234 mln. tonų, o geriausią mėnesį, 2011-ųjų spalį - 3,298 mln. tonų. [CITATA]

Krovą didino birios trąšos, konteineriai ir metalo rūdos. Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo manymu, jeigu tų krovinių, kurių krova kovą mažėjo, būtų krauta tiek, kiek pernai, tai apyvarta kovą būtų buvusi 3,9 mln. tonų.

"Tai rodo, kad reali metinė mūsų uosto apyvarta gali būti arti 47 milijonų tonų. Realiai šį rekordą mes ramiai galėtume viršyti nieko nedarydami", - sakė A. Drungilas.

Pirmą ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krovinių Klaipėdos uoste krauta 7,5 proc. mažiau. Pasak A. Drungilo, rezultatai panašūs į planuotus, tad manoma, kad pernai metų rezultatas bus ne tik pasivytas, bet ir šiek tiek viršytas.

Pirmą šių metų ketvirtį TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) krova padidėjo apie 15 proc., o tonažo atžvilgiu - apie 35 proc.

"Vadinasi auga vartojimas mūsų šalyje", - šiais rodikliais džiaugėsi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

"Šiandien matyti, kad uostas dirba atsiraitęs rankoves, tad, manau, turėsime neblogą rezultatą ir šį mėnesį", - teigė A. Drungilas.

Naftos produktų krovos apyvarta, palyginti su pernai metų rezultatais, smuko gana ženkliai. Esminė priežastis - naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose perpus mažiau perdirba žaliosios naftos, tik palaiko gamybą. Jai produkcijos gamyba neapsimoka, nes pabrangus žaliajai naftai ir atpigus mazutui už produkciją gaunama mažiau nei kainuoja jos gamyba.

"Dvejus metus iš eilės mažėjanti naftos produktų krova - rimtas signalas. Su energetikos ministru mes jau apie tai kalbėjome. Reikia mąstyti apie alternatyvius krovinius", - sakė A. Vaitkus.

Šaldytų produktų krova Klaipėdos uoste kovą sumažėjo net 48,7 proc., o pirmą ketvirtį - 18 proc.

"Buvo atvykusi Muitų sąjungos komisija, ji išvadas skelbs šią ar kitą savaitę. Šaldytų produktų apyvarta Klaipėdos uoste maža, vidutiniškai - 15 tūkstančių tonų per mėnesį. Jie nesudaro net procento bendros krovinių apyvartos. Uostui ir valstybei didelės žalos, jeigu jų neliktų, nebūtų. Tačiau įmonėms, kurios užsiima tokia specializuota veikla, tai didelė problema, jos investavo labai didelius pinigus, nes šaldyklų įranga brangi. Šių krovinių srautai jau dabar yra nukreipiami iš Klaipėdos uosto į kaimyninius. Jeigu įmonės praras šį verslą, patirs didelių nuostolių. Tačiau manau, kad to turbūt nebus. Ne vieną kartą esame nukentėję nuo krovinių srautų perskirstymo ir jau užsigrūdinę. Mūsų uosto krovinių apyvarta išlaiko didžiausią regione augimo tendenciją per pastaruosius 13-14 metų", - sakė A. Drungilas.

"Rusijos kroviniai nesudaro tokios ženklios dalies, kuri darytų įtaką uosto gyvenimui, tačiau uostui svarbus kiekvienas kilogramas krovinių. Klaipėdos uosto veikla diversifikuota, čia kraunami įvairūs kroviniai, ir tai leidžia mums būti stipriems", - kalbėjo A. Vaitkus.