Ūkio naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

EKONOMIKA

Valstybės kontrolė suabejojo, ar sostinės švietimo įstaigose tinkamai panaudoti 245 mln. litų mokinio krepšelio lėšų. Visuomenei sveikatinti skirtais pinigais valdininkai atsiskaitė už Kalėdų vakarėlį. Tačiau daugelį kontrolierių priekaištų savivaldybė atmeta kaip biurokratines priekabes. Mokinio krepšeliui finansuoti 2011 m. iš viso panaudoti 334 mln. litų. Bet švietimo įstaigų ataskaitose nurodytos išlaidos darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms ir darbdavių socialinei paramai vienokios, o pačių įstaigų apskaitos registruose - kitokios. Skirtumas sudaro 401,1 tūkst. litų. Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė "Respublikai" sakė, kad iš atliktų mokėjimo operacijų nėra aišku, ar pagal paskirtį panaudoti net 245 mln. litų. RESPUBLIKA

Daugumą pažeidimų, su kuriais sutinka, savivaldybė tvirtina jau ištaisiusi ir kaip pavyzdį pateikia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. . Auditoriai informavo SAM, kad iš 705,9 tūkst. litų ne pagal paskirtį panaudota 127,8 tūkst. Valdininkai nepasikuklino už visuomenei sveikatinti skirtas lėšas pirkti net maistą ir gėrimus Kalėdų vakarui miesto Rotušėje, per kurį savivaldybės grietinėlė pagerbė slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus. Savivaldybė pranešė, kad dėl minėtų pažeidimų visuomenės sveikatos biuro direktorius buvo atleistas, o pati įstaiga reorganizuota. Tačiau reorganizacija įvyko ir buvęs vadovas Vytautas Šaduikis atleistas praėjusių metų spalį, o puota Rotušėje vyko gruodžio pabaigoje. RESPUBLIKA

Kinijoje kasmet vyksta plačiai pasaulyje žinoma Kantono importo ir eksporto prekių mugė, į kurią nebe pirmus metus kviečiami ir Lietuvos verslininkai. Norėdami plačiau pristatyti šį renginį, didžiuosius Lietuvos miestus ir šiemet lanko mugės organizatorių atstovai. Vakar surengtoje specialiai verslininkams skirtoje konferencijoje buvo pristatyta trečios pagal dydį pasaulyje mugės veikla ir aptartos bendradarbiavimo konkrečiose srityse galimybės. Susitikime dalyvavo Kinijos ambasados ekonomikos ir verslo patarėjas Liu Mingguo, Kinijos užsienio prekybos centro viceprezidentas Liu Jianjun, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Klaipėdos verslininkai. Ekonomikos ir verslo patarėjas L. Mingguo sakė, kad Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimas svarbus abiem šalims. Jo teigimu, dvišalės prekybos apimtys tarp Lietuvos ir Kinijos 2011 m. siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių - bendradarbiaujama telekomunikacijų, technikos, logistikos sektoriuose. VAKARŲ EKSPRESAS

Kodėl teismas tik dabar, praėjus net 8 metams, nusprendė grąžinti valstybei Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai priklausantį ledo generatorių? Kuo tai galėtų būti susiję su pastaruoju metu spaudoje šmėkštelėjusia žinute, kad "Nord Stream" dujotiekio atšaką Baltijos jūroje ketinama tiesti ir į Kaliningrado sritį? Apie tai ir kitus žvejams rūpinus klausimus, pavyzdžiui, baudas už gairių grąžinimą, pokalbis su minėtos konfederacijos pirmininku ir UAB "Banginis" vadovu Algirdu Aušra: "Reikia vieną kartą nustoti plėšti žvejus." VAKARŲ EKSPRESAS

"Manau, dabartinis noras atnaujinti ledo generatoriaus paėmimo procesą yra susijęs su dujotiekio "Nord Stream" reikalais. Primes man bylinėjimąsi, kad nekelčiau šaršalo dėl Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir bendrovės "Nord Stream AG" 2010-aiais pasirašytos sutarties. Konfederaciją norima privesti prie bankroto." - "Šiemet išlindo tos sutarties galai. Sužinojau, kad planuojama tiesti "Nord Stream" atšaką į Kaliningrado sritį. Dabar darosi aišku, kodėl į Lietuvos žvejų ir "Nord Stream AG" sutartį buvo įtrauktas punktas, kad Lietuva pasižada nekelti jokių pretenzijų, jeigu "Nord Stream" ties naujas dujotiekio atšakas. Kadangi sutartį pasirašė asociacija, o jos tekste gudriai surašyta, kad sutartis sudaryta tarp Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir Lietuvos žvejų, buvo pakišti visi Lietuvos žvejai - parduotos mūsų vaikų žvejybos teisės." - "Galiu drąsiai sakyti, kad viskas buvo daroma slapčia už žvejų nugarų. Sutartį pateikti buvo atsisakyta net Žemės ūkio ministerijai. Mes ją paskaityti gavome tik tada, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, kitaip informacijos būtume nesužinoję. Aš kreipiausi į "Nord Sream", man buvo atsakyta, kad jau susiderėta." - kalbėjo A.Aušra. VAKARŲ EKSPRESAS

ĮMONĖS

Viena iš pirmaujančių pasaulyje, jau 20 metų Lietuvoje veikianti energetikos ir automatikos technologijų grupė ABB plečia savo veiklą ir rudenį Lietuvoje planuoja atidaryti inžinerijos centrą. Tačiau neatskleidžiama, ar Lietuva, kaip įprasta, užsieniečiams už tai sumokės. Naujiena apie centro atidarymą paaiškėjo po vakar įvykusio kompanijos ABB atstovų - Bo Henriksono (Henriksson), kuris yra vadovas Baltijos šalims, ir Kęstučio Jablonskio - susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi. Tikimasi, kad inžinerijos centras pradės veikti rudenį. Neatskleidžiama ir tai, ar Lietuva ketina skirti milijonines subsidijas ABB. Paprastai užsienio investicijos "pritraukiamos", valstybei už tai sumokant didžiulius pinigus. RESPUBLIKA

STATYBA

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neatsisakytų statyti suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės, tačiau tam esą jau užkirstas kelias. Mat birželio mėnesį Seime priimtas specialusis terminalo įstatymas, pagal kurį būtiną infrastruktūrą įrengti savo lėšomis turėtų AB "Klaipėdos nafta". Tačiau jau dabar aišku, kad gali tekti perstatyti molus. "Todėl KVJU direkcija ir negali skirti lėšų šiam objektui. Nors KVJU įstatyme įtvirtinta nuostata, kad uoste hidrotechninius įrenginius turime statyti mes, tačiau naujasis SGD terminalo įstatymas tam užkerta kelią",- kalbėjo direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Atsisakyti neva tiktai nuostolingų užmiesčio maršrutų suplanavusi Šiaulių savivaldybei pavaldi bendrovė "Busturas" atsidūrė pareigūnų akiratyje. Prokuratūra gavo skundą, kuriame dėl ateities sunerimę darbuotojai išvardijo keleivių vežimu užsiimančios įmonės skaudulius. Profesinės sąjungos "Solidarumas" darbuotojai nuogąstauja, kad dėl piktybinio neūkiškumo bendrovė paskęs nuostoliuose, o jiems teks papildyti bedarbių gretas. Prokurorų prašoma ištirti, kaip perkamos atsarginės autobusų detalės, kaip nurašomi autobusai, kam naudinga samdyti itin gerai mokamus kontrolierius, kodėl bendrovė tapo savivaldybės deleguojamų išlaikytinių priebėga. Įmonės darbuotojus įpykdė pranešimai, kad jiems bus mažinami atlyginimai, o bendrovės veikla - skaidoma. Buvo teigiama, jog "Busturą" skandina nuostolingi tarpmiestiniai reisai, tad šią veiklą reikia perleisti privatininkams. "Atsikratyti bandyta ne balasto, o pelningo kąsnio", - stebėjosi įmonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Elena Dinienė. LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Palangoje, Vytauto gatvėje šalia Vasaros estrados esančiame sklype, nelegaliai pradėjusių veikti atrakcionų šeimininkai nepaiso net jų veiklą sustabdžiusios Palangos teismo nutarties. Į teismą Palangos savivaldybė kreipėsi prašydama uždrausti žemės sklypo savininkams Jonui Valužiui ir Rimai Valužienei vykdyti atrakcionų veiklą ir įpareigoti atsakovus išmontuoti ir išgabenti pramoginius įrenginius. Nors teismas nusprendė, kad ši nutartis turi būti vykdoma skubiai, o jos apskundimas vykdymo nesustabdo, sklypo šeimininkai ir čia su savo atrakcionais įsikūrusios įmonės "Korida" savininkas vilnietis Vytautas Murauskas į tai numojo ranka. Užvakar vakare savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai mėgino dar kartą nutraukti atrakcionų veiklą, tačiau sulaukė atrakcionų savininkų pasipriešinimo. "Jei ne mus lydėję policijos pareigūnai, ko gero, būtume ir į kailį gavę", - sakė savivaldybės skyriaus vedėjas Petras Keinys. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad už bet kokių kanapių auginimą baudžiama iki 5 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau, pasirodo, pernai visai legaliai ir nebaudžiamai pluoštinėmis kanapėmis buvo užsėta daugiau kaip 50 hektarų Lietuvos ploto. Jei manote, kad bent vienas augintojas buvo uždarytas į cypę - labai klystate. Pasirodo, policija net neturi teisės jų gaudyti, nes ES teisės aktai pluoštinių kanapių auginimą leidžia, o jie yra viršesni... už nacionalinius teisės aktus! Todėl žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau patvirtino įstatymo projektą, kuris leistų auginti pluoštines kanapes, ir jį išsiuntinėjo suinteresuotoms institucijoms, kad šios pateiktų savo nuomonę. O jau vakar Vyriausybė projektui skubiai pritarė. Jis turėtų įsigalioti šių metų lapkritį, jei teisės aktą po atostogų patvirtins Seimas. Pasak ministro, neverta drausti auginti tai, ką leidžia ES, nes tokiu atveju Lietuva tik praranda pinigus. Pasirodo, ES kanapių auginimą net skatina: už hektarą pluoštinių kanapių ūkininkams būtų sumokama po 413 litų tiesioginių išmokų. RESPUBLIKA

"Man visa tai keistai atrodo. Linų pramonę sunaikino, o dabar kaip kokią panacėją kanapes, karklus diegia. Juk bus taip, kad didžiulius laukus užsės pluoštinėmis kanapėmis, o viduryje augins nepluoštines. Man tai yra visiškai nesuprantamas ir nesuvokiamas dalykas", - svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Anot politikės, šansas, kad tikrintojai kelių hektarų plote aptiks kelis arus tikrų kanapių, panašus į galimybę loterijoje išlošti aukso puodą. D.Mikutienei nuostabą kelia ir tai, kad ES skatina tokių augalų auginimą. Pavyzdžiui, pasak politikės, sunku suvokti, kam reikia užsodinti šimtus hektarų karklais, jei po kelerių metų juos nukirtus žemė kelis dešimtmečius liks nederlinga. RESPUBLIKA