Ūkininkai kratosi naujo mokesčio už kelius

Mokėti turi visi

Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jų priežiūra. Susisiekimo ministerijos pasiūlymams padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skiriamą kuro akcizo dalį nuo 55 iki 60 proc. pritarta nebuvo, tačiau nuspręsta nuo 2015-ųjų padidinti kelių mokestį už sunkiasvores ir didelių gabaritų transporto priemones bei apmokestinti šiuo mokesčiu žemės ūkio techniką - traktorius, savaeiges mašinas ir kt.

Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, iki šiol toks mokestis nebuvo taikomas, nes žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“. Tačiau, jo nuomone, kelių mokestį turi mokėti visi, kas naudojasi keliais.

Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų. Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. metų tarifo, savaitės - ne didesnis kaip 5 proc. metų tarifo, o dienos - neviršyti 2 proc. metų tarifo.

Mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės.

Mokėti kelių mokesčio nereikės tik Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų transportui, priskirtam kovinei, mokomajai arba transportavimo grupėms, taip pat užsienio valstybių karinės apsaugos sistemos transportui.

Vietiniams keliams - trupiniai

Prieš mėnesį susitikime su verslininkais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Skirmantas Skrinskas iš anksto atsiprašė, kad per pavasario polaidį, kovo pabaigoje - balandžio pradžioje, daugelyje valstybinės reikšmės krašto ir vietinių kelių bus ribojamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas.

Tokių kelio ruožų ilgis 2009-aisiais buvo 749 km, pernai - 2792 km, o ateinantį pavasarį jau bus 4500 km. Specialistų atliktos analizės duomenimis, net 90 proc. Lietuvos žvyrkelių nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, mat pastaraisiais metais smarkiai sumažėjus KPPP skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams likdavo tik trupiniai.

Labiausiai kelius ardo sunkiasvoris transportas, bet mokesčių už leidimus naudotis keliais sunkiasvorių ir stambiagabaričių transporto priemonių iš jų valdytojų pernai surinkta tik 8 mln. litų, nes daugelis pasirūpinti tokių leidimų nė nesivargina. Jeigu Seimas pavasarį priims Vyriausybės jau palaimintus įstatymų pakeitimus, įvedančius kelių mokestį žemės ūkio technikai, į KPPP tikimasi surinkti 1 mln. litų daugiau.

Sulaužyti pažadai

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas „Respublikai“ sakė, kad žinia apie numatomą žemės ūkio technikos apmokestinimą ūkininkams buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

„Niekas nei su mumis, nei su Žemės ūkio ministerija to nederino, jokių diskusijų nebuvo, - piktinosi žemdirbių savivaldos atstovas. - Be to, šiemet žemdirbių suvažiavime buvo sutarta, kad per šią Seimo kadenciją mokesčiai žemės ūkyje nebus didinami ir nebus įvedami nauji“.

Įkvėpti neseniai Europos žmogaus teisių teisme laimėtos bylos, kai buvo išteisinti 7 ūkininkai, kurie 2003 m. inicijavo kelių blokadą reikalaudami didesnės paramos žemės ūkiui, žemdirbiai pasiryžę kovoti prieš numatomus mokesčius tokiu pat drastišku būdu.

„Neseniai matėm, kaip Prancūzijos ūkininkai, nepatenkinti mokesčių politika, blokavo Paryžių. Jeigu su mumis nebus civilizuotų diskusijų, gali nutikti taip, kad ir į Vilnių niekas neįvažiuos“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Kombainais nesivažinėja

A.Stančikas neigė priekaištus, kad ūkininkai visiškai neprisideda prie kelių priežiūros.

„Taip, žemdirbiams dyzelinas akcizo mokesčiu neapmokestinamas, bet jis ir naudojamas ne keliais važinėti, o žemei dirbti, - tikino jis. - O ūkininkas susimoka kelių mokesčius už sunkvežimį, net jo džipas yra apmokestintas tam tikruose keliuose“.

Kombainais, anot jo, ūkininkai nesivažinėja, bet iš vieno lauko į kitą neretai reikia pervažiuoti, nes žemės yra išbarstytos.

„Bent skersai kelią pervažiuoti reikia, ir jau mokėk, kitaip gausi baudą. O duosi pirštą - visą ranką nutrauks“, - mano A.Stančikas ir abejoja, kad įvedus naują mokestį kaimo kelių būklė pagerės.

„Visa jų priežiūra - kartais pamatome greiderį, o žvyro dangos ant jų beveik nebelikę, vien tik molis. Jeigu kur ir pažvyruoja, tai tik vienoje kitoje vietoje kaip aguonų grūdelių pabarsto ir baigta. Tai dėl to, kad žiūrima tik kaip mokesčius išplėšti, o paskui lėšų kaimo keliams lieka, anot žemaičių, kaip paskutiniam paršiukui...“ - piktinosi ūkininkas.

ES parama nepadės

Paklaustas, ar būtų įmanoma rasti kompromisą, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, A.Stančikas priminė vykusias diskusijas apie galimybę pasisemti lėšų vietiniams keliams taisyti iš Kaimo plėtros programos, finansuojamos ES paramos lėšomis.

„Mums bado pirštu į Latviją, kuri keliams taisyti pinigų ima iš tos programos, tik niekas garsiai neįvardija, kiek pati Latvija prisideda prie programos iš savo biudžeto - 41 proc., o pas mus nacionalinių lėšų dalis kaimo plėtros programoje - 25 proc.“, - dėstė žemdirbių savivaldos atstovas.

Jis sakė, kad žemdirbiai neprieštarautų iš lėšų kaimo plėtrai 1 mln. litų atrėžti keliams tokiu atveju, jeigu nacionalinė dalis šioje programoje būtų 45 proc., - tuomet esą dar apie 300 mln. litų liktų ir melioracijai.

„Deja, iš karto buvo pareikšta, kad tokių pinigų valstybės biudžete nėra ir nebus, tai kokios gali būti diskusijos į vienus vartus!“ - ūkininkų atstovas patikino, kad jie nesileis apiplėšinėjami, nes ir pati Kaimo plėtros programa nuo 2014 m. bus gerokai apkarpyta.