"Uber" pjauna taksi

Jau nuo ketvirtadienio drąsiausi vilniečiai galėjo išbandyti „Uber“ vežimo paslaugas. JAV bendrovės projektas Lietuvoje buvo priimtas kaip neva perversmas taksi rinkoje, mat paslaugas teiks itin pigiai, o dirbs labai skaidriai. Paskelbtos oficialios programėlės kainos, pagal kurias keleiviams taikomas 0,8 euro įsėdimo mokestis, 0,1 euro už kelionės minutę, 0,4 euro už kelionės kilometrą. Mažiausia paslaugos kaina - 1,5 euro.

Išskirtinės teisės

Iš pirmo žvilgsnio gana patrauklios kainos slepia ne tokią ir skaidrią veiklą. Mat pati programėlė nėra taksi vežėjas, todėl „Uber“ vairuotojų automobiliai nėra paženklinti, nesinaudoja geltonais taksi vežėjų numeriais, šviečiančiais plafonais, kitais skiriamaisiais ženklais. O ir kaip skelbia pati bendrovė, pagrindiniai vairuotojams keliami reikalavimai tėra ne senesnis nei 10 metų automobilis ir mažiausiai 2 metų vairavimo patirtis. Kaip ką tik su žaliu lapu važinėjęs vairuotojas gali dirbti vairuotojo darbą ir užtikrinti keleivių saugumą, lieka neatsakytas klausimas.

O ir laikas veiklos pradžiai pasirinktas tikrai neblogas - prieššventinis laikotarpis, kai užsakymų mieste netrūksta. Tačiau „Uber“ neveiks kaip įmonė, kurioje vairuotojai dirba pagal iš anksto numatytus grafikus ir, greičiausiai, jų paslaugomis šventinėmis dienomis ar juo labiau naktimis neteks pasinaudoti. Kas gi savu noru norės dirbti per šventes ar vežioti namo išgėrusius linksmuolius.

Dar daugiau dėl tokios veiklos klausimų turi Vilniaus taksi paslaugų asociacijos vadovas Romualdas Bieliauskas: „Kyla daug klausimų, susijusių su tuo, kodėl jiems techninės automobilių apžiūros užteks atnaujinti kas dvejus metus, o mums reikia tikrintis kas pusę metų. Taip pat reikalaujami metrologijos patikrinimai, plafonai, taksometrai, vairuotojo pasiruošimas ir patikimumas.“

Pastaroji abejonė dėl vairuotojų kompetencijos turėtų sujaudinti ir visuomenę, mat gana sunku pasitikėti niekam neatskaitingu asmeniu, kuris tiesiog ketina užsidirbti papildomų pinigų. Juolab „Uber“ dėl vairuotojų elgesio reguliariai sukrato skandalai įvairiose šalyse. Indijoje neseniai „Uber“ vairuotojas išprievartavo savo jauną klientę.

„Lyg ir taksi, bet lyg ir ne taksi“, - svarsto R.Bieliauskas ir primena, kad net „Uber“ taikomą apmokėjimo sistemą ne grynaisiais sostinės taksi atstovai jau anksčiau yra pristatę atsakingiems specialistams, tačiau tada jiems buvo pareikšta, kad toks atsiskaitymas nelegalus.

Žemomis kainomis, pasak R.Bieliausko, klientams džiaugtis nederėtų, nes dažniausiai tai tik pirmalaikis efektas, o vėliau, atsiradus verslo išlaikymo išlaidoms, ir kainos turėtų pakilti. Tai, pasak R.Bieliausko, rodo praktika. Be to, taksi asociacijos atstovas teigia, kad po savivaldybės sparneliu priglaustas „Uber“ gali atnešti nemažai galvos skausmo ir patiems politikams: „Pirmiausia reikia atminti, kad tai ne taksi, tai tėra pavėžėjimas. Vilniuje ir anksčiau egzistavo trumpalaikė automobilio nuoma su vairuotoju. Taigi čia nieko naujo. Tiesiog naujas dalyvis sukels daugiau nerimo mūsų valdžios atstovams, mat dabar reikės kaip reikiant pasukti galvą, kas už ką bus atsakingas ir kaip efektyviai surinkti mokesčius.“

Neskaidriai skaidrūs mokesčiai

Dėl naujo vežėjo mokesčių ir veiklos apskaitos jau gerokai anksčiau susirūpino ir Valstybinė mokesčių inspekcija, inicijavusi net kelis susitikimus su „Uber“ atstovais. O pradėjus veikti projektui inspekcija išplatino viešą informaciją su „Uber“ programėle dirbantiems vairuotojams apie jų įsipareigojimą mokėti mokesčius už šią veiklą.

Mokesčių inspekcija pažymi, kad „Uber“ partneriai - vairuotojai privalo registruoti individualią veiklą, išsiimdami individualios veiklos pažymą Mokesčių inspekcijoje. Vykdant veiklą pagal pažymą, gyventojai turi sumokėti 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo nuo pusės apmokestinamųjų pajamų ir 28,5 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.

Ir tai dar ne viskas. Už „Uber“ jiems suteiktas paslaugas, t.y. už tai, kad partneriai vairuotojai naudojasi „Uber“ mobiliąja aplikacija ir kt. paslaugomis (pvz., apmokėjimų už keliones administravimą), reikės mokėti 21 proc. PVM mokestį kiekvieną mėnesį nuo sumos, kurią „Uber“ kompanija pasiims sau kaip užmokestį už leidimą naudotis jos infrastruktūra (pavyzdžiui, vairuotojas per mėnesį gavo 100 eurų pajamų, „Uber“ kompanijos paslaugų kaina partneriui - 25 eurai, tad vairuotojas nuo 25 eurų turės sumokėti PVM).

Beje, kaip į rūpimus klausimus atsakytų patys „Uber“ atstovai, neaišku. „Vakaro žinios“ bandė jų ieškoti, tačiau paskambinus į „Uber Lithuania Software and Development“, atsiliepusi darbuotoja pareiškė, kad jokių „Uber“ atstovų nepažįsta ir įmonėje nėra su projektu dirbančių žmonių, tad, kaip susisiekti su pervežimo paslauga teikiančio projekto kuratoriais, ji nežinanti.

Parengta pagaldienraštį „Vakaro žinios“