Tyrimas: Europos stambiausių įmonių vadovų atlyginimai didėjo dėl premijų ir kintamų priedų

Tyrimo metu paaiškėjo, kad bazinis aukščiausių vadovų atlyginimas didžiosiose Europos įmonėse vidutiniškai sudaro tik iki 40 proc. viso atlyginimų paketo (kitą dalį sudaro trumpalaikiais ir ilgalaikis skatinimas ), o tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, jis tesiekia apie 25 proc. viso atlyginimo paketo.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 257 iš 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Europos įmonių (pagal "Financial Times“ sudarytą sąrašą), parodė, kad aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo realioji vertė daugelyje Europos valstybių krito. Aštuoniose iš 11 šalių bendrovės tai kompensavo vėl pradėdamos mokėti kasmetines pinigines premijas ir taip didindamos bendrąjį atlyginimą.

"Daug kas tikėjosi, kad bankų krizė ir sunkmetis kardinaliai pakeis vadovų atlyginimus. Tačiau šis scenarijus nepasiteisino – daugelyje šalių, nepaisant ekonominės situacijos visas jų atlyginimo paketas išaugo“, – sakė "Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak N. Songinaitės, kintami priedai prie fiksuoto atlyginimo buvo didinami peržiūrėjus įmonių tikslus. Įmonės sumažino minimalią ribą, nuo kurios pradedami skaičiuoti ir išmokėti įvairūs priedai, kad vadovai matytų realias galimybes įgyvendinti jiems iškeltus tikslus, o aiškūs tikslai motyvuotų imtis jų realizavimo. Daugelis įmonių nemažino išmokų dydžio už pasiektus rezultatus – jos mokėjo tokio pačio dydžio kintamus priedus kaip ir prieš sunkmetį.

Didžiosiose Olandijos bendrovėse aukščiausiųjų vadovų kintami priedai mažėjo dėl keleto priežasčių – įmonės nesumažino siekiamų tikslų arba jos iš viso atsisakė priedų siekdamos taupyti.

"Kintamų priedų taip pat atsisakė tos įmonės, kurios gavo išorines finansines injekcijas iš valstybės fondų, kurios padėjo išsigelbėti nuo bankroto, tačiau dėl to buvo įvestas griežtesnis valdymas. Olandijoje atlyginimai galėjo būti keičiami ir dėl kultūrinių priežasčių, todėl bus įdomu stebėti, ar ši tendencija išliks, kai Europos ekonomika vėl pradės kilti“, – sako N. Songinaitė.

Tyrimas taip pat rodo, kad ilgalaikio skatinimo priemonės sudaro didelę vadovo užmokesčio dalį, tačiau jų vertė šiais metais nukrito. Ilgalaikės skatinimo priemonės sudaro didžiausią atlyginimo dalį Šveicarijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o mažiausią – Švedijoje ir Norvegijoje.

"Daugelio įmonių akcininkai teigė, kad būtų neteisinga, jei vadovams būtų paliekamos tokio pat dydžio premijos ir kintama atlyginimų dalis, todėl ji buvo koreguojama atsižvelgiant į konkrečios įmonės situaciją. Pavyzdžiui, jei kintamos vadovų atlyginimo dalies schema buvo nustatyta, kai akcijų kainos buvo nukritusios, o vėliau joms išaugo, vadovas būtų gavęs neužtarnautą pelną ir dėl to premijas reikėtų atitinkamai sumažinti. Šiuo scenarijumi vadovavosi daugelis įmonių“, – sakė N. Songinaitė.

Pasak jos, labai svarbu, kad įmonių atlyginio valdymo komitetai (ten, kur tokie yra) suvoktų, kaip atlyginimai siejasi su bendrovės strategija, akcininkų interesais ir kokia yra atlyginimų vertė. Neįsisavinus šių kertinių dalykų net ir ilgalaikė nuosekli atlyginimų strategija nebus veiksminga. Bendrovių valdybos šiuo metu neturi kito pasirinkimo – jos turi strategiškai galvoti apie aukščiausio lygio vadovų atlyginimus, nes jie yra ypač svarbus įrankis, padedantis konkuruoti rinkoje.

Lietuvoje vadovai geriau apmokami negu kitose Baltijos šalyse

Pernai "Hay Group“ Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis nei bendrai visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Visas atlyginimas, įskaitant išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis nei bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.

"Šiais metais atliekamas tyrimas parodys, kaip pagal aukščiausiųjų vadovų atlygį išsirikiuos visos trys Baltijos šalys. Praėjusiais metais aukščiausio lygio vadovų atlyginimai labiausiai augo Estijoje (2,8 proc.), Lietuvoje – 0,8 proc., o Latvijoje sumažėjo 2,1 procento“, – sakė N. Songinaitė.