Trys valstybės institucijos jau įvedė eurą, kitos tebegyvena su litu

Aplinkos ministerija siūlo keisti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, esą jis jau tapo atgyvena. Todėl pataisoje numatoma, kad, pavyzdžiui, kubinis metras dolomito kainuoja nebe 2,5 lito, o 0,72 euro, žvyro - nebe 1,12 lito, o 0,32 euro, durpių - nebe 2 litus, o 0,58 euro ir t.t. Taip pat parengta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisa. Jai įsigaliojus, už išmetamą į atmosferą vanadžio peroksidą tektų pakloti nebe 13 311 litų, o 3855 eurus, už azotą - nebe 695 litus, o 201 eurą ir t.t. Tiesa, abu įstatymai įsigaliotų tik kitų metų sausio 1-ąją, kai, spėjama, lito bus atsisakyta.

Tačiau ne Aplinkos ministerija buvo euro įvedimo pionierė. Jau anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kokia minimali mėnesio alga - nebe 1000 litų, o 290 eurų. „Sodra“ savo rodiklius jau irgi ėmė skelbti bendrąja ES valiuta. Štai jos pirmų penkių šių metų mėnesių deficitas - 0,21 mlrd. eurų. Tai atrodo ne taip baisiai kaip 0,73 mlrd. litų.