Tinginiams nuolaidų nebus

Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius užtikrina: tikrai norintiesiems dirbti darbo yra apsčiai. Tačiau darbdaviai masiškai Darbo biržos klientų kratosi, nes šie yra nenusiteikę dirbti. Neapsikentę tokios karuselės, Panevėžio verslo žmonės sutarė rašyti, kad atsiųstieji bedarbiai ne netinkami darbui, o tiesiog nenori dirbti.

Kuo tai virto, netruko pasimatyti: laisvų darbo vietų pasiūla Panevėžyje sumažėjusi. Praeitą savaitę, kaip skelbia Lietuvos darbo biržos tinklalapis, apskrityje bedarbiams buvo siūlomos 209 darbo vietos, iš jų mieste - 178.

Tuo metu Šiauliuose, kuris gyventojų skaičiumi tik šiek tiek lenkia Panevėžį, o ieškančiųjų darbo yra panašiai, laisvų darbo vietų buvo beveik keturiskart daugiau - 649 (visoje apskrityje - 758).

Kodėl tokia laisvų darbo vietų pasiūlos disproporcija šiuose miestuose, niekas negali įtikinamai paaiškinti. Anot Panevėžio darbo biržos laikinosios vadovės Audronės Biguzienės, „kiek verslininkai mums duoda, tiek mes skelbiame“.

Šiauliuose daugiau ieškoma visų kategorijų darbuotojų, tačiau daugiausia - vairuotojų, statybininkų, technikų, keliskart didesnis ir nekvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Gana įtikinamai šią disproporciją bando aiškinti V.Matkevičius. Esą, pavargęs žaisti su Darbo biržos klientais, verslas tiesiog nemato prasmės skelbtis apie turimas laisvas vietas. Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovo žodžiais, verslas juokauja, kad Darbo biržą labiau tiktų vadinti nedarbo birža.

„Žinau, kad yra nusivylimas žmonėmis, kurie ateina per Darbo biržą. Pagrindinis dalykas, ką sako įmonių vadovai, - nėra motyvacijos dirbti. Jie jau nešneka apie kvalifikaciją, sako, kad patys juos išmokys. Svarbiausia, kad tas žmogus norėtų dirbti, o ne ateitų pažymos, kad jam darbo nereikia. Mes jau esame pasitarę, kad geriau nerašyti tokių atsakymų. Dabar įmonių vadovai rašo, kad žmogus nenorėjo to darbo dirbti, nors tuo bedarbiai būna labai nepatenkinti“, - aiškina V.Matkevičius.

Jis mano, kad dar viena tokios darbo vietų pasiūlos disproporcijos priežastis ta, jog Panevėžyje yra daugiau stambių įmonių. Šiauliuose yra daugiau smulkiojo ir vidutinio verslo, kuris naudojasi Darbo biržos paslaugomis.

Panevėžio „Lietkabelio“ gamyklos generalinis direktorius, Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas tvirtina, kad iš Darbo biržos siunčiamų žmonių nemotyvuotumas dirbti skatina įmones pačias ieškoti darbuotojų.

„Panevėžyje dabar labai populiari yra darbo nuoma, kai darbdaviai kreipiasi ne į Darbo biržą, o į kompanijas, kurios teikia šitą paslaugą. Nors naudotis darbo nuomos įmonių paslaugomis brangiau, nes paimti ir vietoje apmokyti yra pigiau nei mokėti firmai už tarpininkavimą, tokiu atveju jos prisiima tam tikras garantijas už darbuotojų kokybę“, - aiškina S.Gailiūnas.

Pasak jo, anksčiau įmonės ieškodavo darbuotojų 40-50 kilometrų spinduliu, dabar jų žvalgomasi ir toliau - Ukmergėje, taip pat Latvijoje. Iš artimesnių gyvenviečių darbininkus įmonės atsiveža kasdien, iš toliau atvykusiems žmonėms suteikiamas gyvenamasis plotas.

Nors demografijos specialistai, žvelgdami į gimstamumo ir migracijos rodiklius regione, Panevėžį vadina neperspektyviu, o kai kas atvirai - netgi mirštančiu miestu, S.Gailiūnas iš to tragedijos nedaro.

Priešingai, jis Aukštaitijos sostinę mato atsigaunančią, su akivaizdžiai stiprėjančia pramone. Liūdnas laikas, kai buvo suformuotas prastas miesto įvaizdis, jau praeityje. Baigiama pamiršti metą, kai bankrutuojantis „Ekranas“ į gatvę išmetė keturis tūkstančius darbuotojų. Nuo to laiko į miestą atėjo keletas stambių užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikia kvalifikuotos darbo jėgos.

„Keletą metų greta Panevėžio, Šilagalyje, dirbusi gamykla „Dominari“ smarkiai išplėtė gamybinius plotus ir pradeda visiškai naują gamybą, - S.Gailiūno teigimu, įmonė pretenduoja tapti didžiausia baldų gamintoja Rytų Europoje. - Manau, jeigu miestas būtų mirštantis, investicijų čia niekas nedarytų.“

Pasak S.Gailiūno, tai geros žinios ir miestui, ir visam regionui, darbo jėgos paklausa pristabdo emigraciją. Be to, užsienio įmonių darbuotojams mokami atlyginimai verčia pasitempti ir kitus verslus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“