Tiek daug PVM lengvatų dar niekada nebuvo

Įžvelgia diskriminaciją

PVM lengvatų svarstymo maratonas prasidės senu, dar iš praėjusios kadencijos atėjusiu, parlamentaro Kęstučio Daukšio siūlymu, kurį parašais parėmė ir kiti Darbo partijos frakcijos nariai. Projektas parengtas atsižvelgiant į asmenų, gyvenančių individualiuose namuose, skundus bei prašymus.

„Kadangi asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabučiame name, taikomas lengvatinis PVM mokesčio tarifas šildymui, o individualių namų savininkams bei daugiabučių gyventojams, kurie šildosi malkomis, anglimis, elektra ar gamtinėmis dujomis, taikomas kelis kartus didesnis PVM tarifas, šie subjektai atsiduria nelygiateisėje padėtyje. Siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, kyla būtinybė pakeisti ir papildyti PVM įstatymą“, - tvirtina K.Daukšys.

Direktyva anglims negailestinga

Todėl projektu siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą iki kitų metų pabaigos taikyti ne tik centralizuotai tiekiamai šilumai, bet ir kitiems patalpų šildymo būdams, išskyrus anglis. Pasirodo, ES direktyva numato, kad lengvatinis PVM tarifas anglims negali būti taikomas, todėl parlamentarų grupė siūlo gyventojams, būstą šildantiems anglimis, numatyti atitinkamą kompensavimą valstybės biudžeto lėšomis.

Šis projektas Seime jau kelis kartus buvo atmestas visų pirma dėl Seimo Teisės departamento, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų pastabos, esą sudėtinga nustatyti, kokia dalis įsigyjamų malkų, elektros energijos, gamtinių dujų ir anglies naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia - kitoms buities reikmėms. Tačiau šįkart parlamentarai pasiūlė išeitį: įpareigoti Vyriausybę nustatyti malkų, elektros energijos, gamtinių dujų bei anglies kiekio, reikalingo vienam kvadratiniam gyvenamosios patalpos metrui šildyti, normą. Ją nustačius, atsižvelgiant į gyvenamosios patalpos dydį, bus galima apskaičiuoti, kiek atitinkamo kuro reikia visam būstui šildyti.

Lengvata ne visiems

Sekantis eilėje bus parlamentarų Edvardo Žakario ir Valerijaus Simuliko siūlymas 9 proc. PVM lengvatą iki kitų metų pabaigos pratęsti tik centralizuotai tiekiamai šilumai bei karštam vandeniui. Apie kitus šildymo būdus ir jiems taikytinas lengvatas jų projekte neužsimenama.

„2014 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti 21 proc. dydžio PVM, gyventojų išlaidos už šildymą ir karštą vandenį padidės 12 proc. Ypač skaudžiai minėtos PVM lengvatos panaikinimą pajus vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie sudaro didžiąją šilumos vartotojų dalį. Didėjantis gyventojų nemokumas didins šilumos tiekėjų kreditus, palūkanų sąnaudas bei pačią šilumos kainą. Specialistų skaičiavimais, taikant 21 proc. dydžio PVM šilumos energijai, valstybės iždas per metus papildomai turėtų gauti apie 140 mln. litų. Tačiau šios pajamos neduos laukiamos ekonominės naudos, nes didėjantis gyventojų nemokumas privers papildomų biudžeto lėšų skirti socialiai remtinų gyventojų būsto šildymo išlaidoms kompensuoti“, - tvirtina E.Žakaris ir V.Simulikas.

Keista, tačiau jie kartu su kolega Edmundu Jonyla parlamentarams teiks ir kitą projektą, kuriuo taip pat numatomas PVM lengvatų pratęsimas centralizuotai teikiamai šilumai. Tačiau šitame variante jau minimos ir PVM lengvatos šildyti naudojamai elektros energijai bei gamtinėms dujoms. Čia ir vėl dėstomos tos pačios priežastys, kodėl reikia pratęsti lengvatų galiojimą, tačiau atsiranda ir naujas sakinys: „Dalis daugiabučių namų gyventojų, kurie būstą šildo elektra ar dujomis, jaučiasi diskriminuojami, nes moka 21 proc. dydžio PVM“. Priėmus šį projektą, biudžetas per metus netektų 150 mln. litų.

Siūlo pratęsti ir vaistams

E.Žakaris bei V.Simulikas Seimui pristatys ir kitą projektą, kuriuo ragina dar metams pratęsti 5 proc. PVM tarifo galiojimą vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai arba iš dalies kompensuojamos įstatymų numatyta tvarka.

Projekto įteisinimo atveju valstybės biudžeto netektis būtų 120 mln. litų per metus.

Dosniausias projektas

Net 32 Seimo nariai teikia projektą, kuriuo siūlo neribotam laikui įteisinti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams, šviežiai atšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, naminių gyvūnų ir paukščių mėsos gaminiams ir pusgaminiams, daržovėms bei vaisiams.

„Panaikinus PVM lengvatas, sumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas, nes padidėjo pagrindinių maisto produktų kainos, pablogindamos daugelio Lietuvos žmonių finansinę situaciją. Lenkiški mėsos produktai Lietuvoje yra gerokai pigesni už vietinius, tai sudaro nevienodas konkurencines sąlygas šalies gamintojams rinkoje“, - primena projekto autoriai ir priduria, kad priėmus projektą galimas laikinas pajamų iš PVM sumažėjimas, tačiau padidėjus vartojimui šie praradimai būtų kompensuoti.

Pagerėtų klausa

Beje, vakar Seime buvo pristatyta PVM lengvata klausos implantams bei jų dalims, klausos aparatams. Numatomas 5 proc. tarifas. Projektą teikė 20 parlamentarų grupė.

„Projekto rengimą paskatino atvejai, kai klausos negalią turintys asmenys, kuriems teisės aktų numatyta tvarka kompensuojamas klausos implantas ar klausos aparatas tik vienai ausiai, savo lėšomis neturi galimybės įsigyti itin brangiai kainuojančios klausos atkūrimo priemonės ir kitai ausiai“, - paaiškino projekto autorius parlamentaras Valdas Skarbalius. Parlamentaro teigimu, šiuo metu klausos implantas ar klausos aparatas skiriamas tik vienai ausiai, o antrai ausiai apmokestinamas 21 proc. PVM tarifu. Todėl dauguma neįgaliųjų atsisako priemonės, kuri grąžintų klausą abiem ausims.

Anot V.Skarbaliaus, valstybės biudžetui tai nebūtų didelis smūgis - netektis tesiektų 200 tūkst. litų per metus.