Taupyti pensijai - neįprastas užsiėmimas

Tokius "argumentus" atremia oficiali statistika - žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, Lietuvoje gyvena gana ilgai. Šiuo metu vyrų pensinis amžius mūsų šalyje siekia 62,5 m., moterų - 60 m., tačiau iki 2026 m. numatoma jį suvienodinti iki 65 m. Remiantis 2009 m. Statistikos departamento duomenimis, 65 m. sulaukę vyrai Lietuvoje dar vidutiniškai gyvena kiek daugiau nei 13 metų. To paties amžiaus moterys vidutiniškai gyvena dar daugiau nei 18 metų.

Per pastaruosius dešimt metų vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius mūsų šalyje padidėjo 31,7 tūkst., t. y. beveik 6 proc. Prognozuojama, kad 2030 m. pradžioje jau beveik trečdalį - 28,9 proc. - Lietuvos gyventojų sudarys pensininkai.

Ar pragyvena?

"Sodros" sistema mūsų šalyje pagrįsta tuo, kad pensijos mokamos iš lėšų, kurias sudaro dirbančiųjų įmokos. Statistikos departamento ir "Sodros" duomenimis, Lietuvoje 2010 m. kiek daugiau nei vienas dirbantis žmogus išlaikė vieną pensininką. Prognozuojama, kad dirbantiesiems tenkanti našta ateityje tik didės, todėl vargu ar ateities pensininkai iš valstybės gali tikėtis sulaukti pensijos, kuri užtikrintų jiems visavertįgyvenimą senatvėje.

Patys mūsų šalies gyventojai gyvenimo sąlygas, sulaukus pensinio amžiaus, taip pat vertina pesimistiškai. Kauno technologijos universiteto mokslininkų inicijuotos reprezentatyvios apklausos duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė – pagarba senjorams, pakankama senatvės pensija visaverčiam gyvenimo lygiui ir pan. Net 53 proc. respondentų tvirtino visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė.

Ką atneš "Sodros" reforma?

Specialistų teigimu, tam, jog pensinio amžiaus žmogus galėtų gyventi aprūpintai, jo pensija turėtų sudaryti apie 70 proc. buvusio mėnesinio atlyginimo. Tačiau prognozuojama, kad mūsų šalyje po „Sodros“ sistemos reformų vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas galėtų tikėtis „sodrinės“ pensijos, kuri sudarytų tik 40 proc. jo algos. Tačiau reformų autoriai pripažįsta, kad galutinis pensijos dydis priklausys ir nuo šalies finansinių galimybių.

Nepaisant to, kad vien „Sodros“ mokamos lėšos nei dabar, nei, panašu, ir ateityje negarantuos aprūpintos senatvės, gyventojai vis dar pasitiki „Sodros“ sistema. Remiantis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, apie 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje, kaupdami pensijai, pasikliauja tik įmokų „Sodrai“ mokėjimu.

Kiek „sotesnę“ pensiją turėjusi garantuoti „Sodros“ įmokų dalis, pervedama į II pakopos pensijų fondus, anksčiau sudarė 5,5 proc. Šiuo metu ji siekia tik 2 proc. Statistikos departamento duomenimis,  dalį „Sodros“ įmokų pervesti antros pakopos pensijų fondams šalyje pasirinkę apie 80 proc. gyventojų, tačiau ir šio kaupimo būdo daugeliui gyventojų nepakaks tinkamam apsirūpinimui senatvėje.

Susiklosčius nestabiliai socialinio draudimo situacijai, vis didesnę svarbą įgauna savanoriškas kaupimas pensijai, t. y. III pensijų kaupimo pakopa. Tai sistema, kai žmogus iš savo lėšų reguliariai moka įmokas kaupiamajam gyvybės draudimui arba pensijų fondams ir tokiu būdu kartu su „Sodros“ pensija bei išmokomis iš II pakopos pensijų fondų gali užsitikrinti pensiją, sudarančią 70 proc. buvusio atlyginimo.

Tačiau papildomai kaupti pensijai savo lėšomis imasi sąlyginai labai maža dalis Lietuvos gyventojų. Remiantis minėto tyrimo duomenimis, jie sudaro tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus žmonių mūsų šalyje. Iš jų gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus renkasi apie 13 proc. apklaustųjų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra įsitikinimas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos.

Ateityje skundų daugės?

„Susidaro įspūdis, kad dauguma žmonių Lietuvoje gyvena „šia diena“ ir tikisi, kad, sulaukus senatvės, jais bus fi nansiškai pasirūpinta, tačiau valstybinės pensijų sistemos galimybės jau šiuo metu yra itin ribotos. Viena vertus, pensija gali atrodyti dar labai tolimas laikotarpis, apie kurį nenorima arba vengiama galvoti, kita vertus, kaupimas aprūpintai senatvei yra ilgalaikis procesas, kurį patartina pradėti kiek galima anksčiau. Čia galioja paprasta taisyklė – kuo anksčiau pradėsi taupyti, tuo pensija bus solidesnė“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Valstybė, skatindama savanorišką kaupimą, sudaro galimybę gyventojams, pasirinkusiems kaupiamąjį gyvybės draudimą, susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Gyvybės draudimo įmokų suma kartu su kitais leistinais atskaitymais tokiu atveju turi neviršyti 25 proc. asmens apmokestinamų pajamų. Sukaupta suma nebus apmokestinama, jei sutarties galiojimo terminas yra ne trumpesnis nei penkeri metai, o išmokos gavimo momentu jos gavėjas sulaukęs ne mažiau nei 55 metų amžiaus.

Asociacijos skaičiavimais, darbo užmokesčiui kasmet augant 3,5 proc., valstybės mokamoms pensijoms ir neapmokestinamam pajamų dydžiui – po 2 proc., 30 metų vyras, šiuo metu gaunantis vidutinį atlyginimą (2 080 Lt neatskaičius mokesčių), o išėjimo į pensiją metu - 4 854 Lt „į rankas”, iš valstybės gautų 1 459 Lt siekiančią pensiją.

Dalį įmokų pervesdamas į II pakopos pensijų fondus, kas mėnesį prie jos jis galėtų prisidurti papildomus 353 Lt. Valstybinė pensija tokiu atveju siektų 1 812 Lt, arba apie 29 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kas mėnesį pats skirdamas 248 Lt gyvybės draudimui, pritaikius GPM lengvatą, kartu su „Sodra“ ir II pakopa, gyventojas galėtų užsitikrinti 3 398 Lt siekiančią pensiją, kuri ir sudarytų 70 proc. buvusio atlyginimo.

„Tikriausiai daugumai žmonių sunku suvokti, kad po 30 metų darbo užmokestis sieks beveik 5 000 Lt, tačiau prieš daugelį metų nė vienas nesitikėjome gauti tokių atlyginimų, kokius gauname dabar. Ateityje augs ne tik pragyvenimo lygis, bet ir mūsų poreikiai, tad atitinkamai ir pensijos reikės daug didesnės negu dabar įsivaizduojame. Jau dabar dažnas skundžiasi, kad iš vidutinio atlyginimo išgyventi tampa sunku, bet palyginus jį su pensijos suma, kurią, prognozuojama, išgalės mokėti „Sodra“, tampa akivaizdu, kad išėjus į pensiją tokių skundų tik daugės, jei patys žmonės nesiims taupyti savarankiškai“, – tvirtina Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.