Sumaištį sukėlė šių metų pradžioje išplatinta žinia, jog Europos Parlamento Pramonės komisijos vadovas vokietis Herbertas Reulis susirūpino, kad draudimas nuo 2012-ųjų Europos Sąjungos (ES) šalyse pardavinėti tradicines elektros lemputes būtų atšauktas. Aplinkosauga besirūpinančios Federalinės aplinkosaugos žinybos atliktas tyrimas europarlamentarą įtikino, kad energiją taupančios lemputės kelia pavojų žmonių sveikatai.
Kelia depresiją
Pasak VšĮ "Energijos taupymo projektai" direktoriaus Vidmanto Stačioko, įsigalėjus CFL (angl. compact fluorescent lamp) arba vadinamosioms energiją taupančioms lemputėms, išryškėjo ir kai kurie neigiami faktoriai.
"Jų šviesos spektras tinka ne visiems. Ta šaltai balta - operacinės - spalva gali sukelti diskomfortą, depresiją ir net migreną", - pastebi V. Stačiokas.
Dėl to, kad turi gyvsidabrio, šių lempučių negalima išmesti į šiukšliadėžę kartu su kitomis atliekomis - reikia atiduoti toksiškas atliekas priimančioms įmonėms, kad utilizuotų.
Pigios, senos konstrukcijos, nekokybiškos CFL lemputės gali netgi skleisti tylų, bet girdimą gaudesį. Pasak V. Stačioko, namie esant nestabiliai įtampai CFL lemputės greitai perdega.
"Kai įjungiate dulkių siurblį arba, pavyzdžiui, kaimynas - grąžtą, įtampa šokinėja. Didieji elektros prietaisai turi specialią apsaugą, o pigiosios taupiosios lemputės - ne, todėl greitai ir perdega", - sakė jis.
Taupiosios lemputės efektyviausios ten, kur šviesa dega bent 4-5 valandas per parą. Ten, kur jos jungiamos trumpam, tokio efekto nebus, be to, lemputės ilgaamžiškumas priklauso ir nuo įjungimų bei išjungimų skaičiaus.
Vis dėlto, anot V. Stačioko, prasmės lyginti kaitrines lemputes su taupiosiomis nėra - pagal ES direktyvas, pirmųjų ateityje nebeliks visai. 130 metų žmonijai tarnavusios kaitrinės lemputės iš prekystalių pamažu išstumiamos jau nuo 2009-ųjų rugsėjo. Pirmiausia iš apyvartos išimtos galingesnės nei 75 vatų kaitrinės lemputės. Jau daugiau nei pusantrų metų uždrausta prekiauti matinėmis bei galingesnėmis nei 80 vatų skaidriomis kaitrinėmis lemputėmis. Iki kitų metų iš rinkos planuojama pašalinti visas.
Kaitrinių būtų galima gauti iš ne ES šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos ar Rusijos, tačiau, anot V. Stačioko, ši prekė pigi ir užima nemažai vietos, tad neverta tikėtis, kad ją kas nors veš.
Renkantis - žiūrėti kelvinus
Tačiau V. Stačiokas ir LESTO racionalaus elektros vartojimo ekspertas Mantas Vaskela atkreipia dėmesį, kad atidžiai renkantis taupiąsias lemputes minėtų nemalonių netikėtumų galima išvengti.
Pasak M. Vaskelos, perkant reikia žiūrėti, koks lemputės garantinis laikotarpis, šviesos temperatūra, bendras įjungimų bei išjungimų skaičius.
Šviesos temperatūra žymi spalvą - pradedant ryškiai raudona, baigiant ryškiai mėlyna.
Lempučių skleidžiamos šviesos temperatūra etiketėse būna nurodyta ne tik žodžiais ("warm bright light" - angl. šilta ryški šviesa, "cool white light" - šalta balta šviesa), bet ir skaičiais.
"Kiekvienam patiks vis kitokia spalva tam tikroje vietoje, tačiau verčiausia rinktis lemputes, artimas mūsų akims suprantamai šviesai - nuo 2700 iki 3300 kelvinų. Jos švies labai panašiai kaip ir įprastinės kaitrinės lemputės", - aiškina M. Vaskela.
Kaitrinės lemputės šviesos temperatūra yra 2300 K. Jei ant lemputės užrašyta 4000 K - ji jau švies mėlynai.
"Ant kiekvienos gero gamintojo lemputės bus užrašyta, kaip dažnai ją galima junginėti - bus nurodytas bendras įjungimų ir išjungimų skaičius. - nerimaujančiųjų, kad lemputės veikia pernelyg trumpai, dėmesį atkreipia M. Vaskela. - Jei nurodytas skaičius, pavyzdžiui, 20 000, tuomet lemputę galima drąsiai junginėti nuolatos. Jei nurodytas mažesnis įjungimų ir išjungimų skaičius - geriau tokią lemputę kabinti, pavyzdžiui, svetainėje. Ten lemputė yra išjungiama ir įjungiama rečiau."
"Veža ir žmonės, ir įmonės"
Stasys VASILIAUSKAS, UAB "Toksika" Klaipėdos filialo direktorius
Sąmoningų žmonių yra - kai pradėjome taupiąsias lemputes priimti nemokamai, ir žmonės, ir įmonės pradėjo jas noriai vežti. Anksčiau, kai už vienos lemputės priėmimą tekdavo mokėti apie litą, jų būdavo pristatoma mažiau. Priimti nemokamai galime dėl to, kad pradeda veikti Europos Sąjungos direktyvos, ir už utilizavimą sumokama iš gaminio mokesčio. Pagrindinis dalykas, dėl kurio taupiosios lemputės yra pavojingos - gyvsidabrio junginiai.
Informacija
VšĮ "Energijos taupymo projektai" pateikia duomenis, kad apšvietimui tenka apie 15-25 proc. buityje naudojamos elektros energijos sąnaudų. Tai sudaro nemažą išlaidų dalį, ir šios išlaidos brangstant energijai tik didės.
Kaitrinės lemputės apie 95 proc. energijos išspinduliuoja šilumos pavidalu ir tik 5 proc. sudaro šviesa, taigi jos priskiriamos pačiai netaupiausiai - F ir G - energijos prietaisų taupumo klasei.
CFL - fluorescencinė dujinės iškrovos principu veikianti elektros lemputė - naudojama 5-12 kartų ilgiau, jai reikia 8 kartus mažiau energijos nei kaitrinei. Ji priklauso aukščiausiai - A ir B - energijos prietaisų taupumo klasei, t. y. 80-90 proc. elektros energijos paverčia šviesa, šiluma beveik neišskiriama.
Federalinės aplinkosaugos žinybos (UBA) atliktas tyrimas rodo, kad iš pažeistos liuminescencinės lemputės išsilietų dvidešimt kartų daugiau gyvsidabrio, nei leidžia saugumo normos. Teigiama, kad būtina patikrinti, ar taupiosios lemputės nėra dar kuo nors pavojingos.
Po šio tyrimo Europos Parlamento vicepirmininkė Silvana Koch-Mehrin įspėjo gyventojus jokiu būdu nenaudoti energiją taupančių lempučių vaikų kambariuose.
Rašyti komentarą