Tarpininkai randa darbo tik sau

Sąžinės į sutartį nesuguldysi

Vienoje sostinės kolegijoje finansų vadybos mokslus baigęs 34 metų vilnietis Vaidas (pavardė žinoma), nusivylęs mažiau nei tūkstantį litų siūlančiais darbdaviais, šį kovą apsisprendė laimės ieškoti užsienyje. Pasirinko Angliją, nes siūlančiųjų įdarbinti šioje šalyje knibžda. Tarpininko įmonę vyras rinkosi pagal atsiliepimus internete. Sako vėliau supratęs, kad blogi įrašai yra ištrinami, o pagyrimus vargu ar patys klientai rašo. Pasak Vaido, agentūra (redakcijai žinoma) nepamelavo tik viena - autobusas tikrai nuvežė prie namo, kuriame iš Lietuvos atvežti darbininkai apgyvendinami, o toliau viskas klostėsi priešingai. Nors buvo sutarta, kad už 85 svarų (120 eurų) per savaitę mokestį gyvens dviese, netrukus kambaryje atsirado trečia lova. Viename kambaryje įrengtu tualetu ir vonia teko dalintis viso aukšto gyventojams, jeigu kas sugesdavo, tekdavo remontuoti patiems. Darbo netoli gyvenamosios vietos vyras gavo tik pirmas dienas, vėliau darbas buvo siūlomas už 80 kilometrų nuo namų, nuvažiavimas - tavo paties reikalas. Ir to paties darbo kartais būdavo vos kelias valandas per dieną. Baisiausia buvo suvokimas, kad ne tik nepavyks užsidirbti, bet ir užsiners skolų kilpą. Kas savaitę iš Lietuvos būdavo atvežama naujų darbininkų, darbas atitekdavo jiems, o seniau atvežtieji per dienas kramtė nagus. Naujokai darbo gaudavo apie 5 dienas, maždaug tiek, kiek reikėdavo išgyvenimui ir susimokėti už būstą savaitei į priekį. „Kai kurie gyveno skolon. Kai kurių dokumentus namo pernuomotoja lietuvė savavališkai priglaudė, matyt, apsidrausdama, kad skolininkai nepabėgtų nesusimokėję. Pasijutau lyg vergijoje“, - pasakojo Vaidas. Galiausiai neiškentė ir pabėgo namo. Laiku susigriebus, skolų išvengti pavyko, bet ir uždarbis ištirpo. Anot Vaido, bendrovė deklaruoja pinigų už įdarbinimą neimanti, tik 350 eurų konsultavimo mokestį, bet kitaip nei mokesčiu už įdarbinimą to nepavadinsi. Vilnietis buvo pasirašęs darbo sutartį, bet tik grįžęs suprato, kad sutartyje bendrovės įsipareigojimai aptarti bendromis frazėmis. Visa kita buvo pažadėta žodžiu. Nei kam žodžių apskųsi, nei ką laimėsi. Kodėl išvežti užsidirbti žmonės kenčia ir nepabėga, anot Vaido, yra tik vienas paaiškinimas: daugumai tas pats - čia gyventi ir nieko neturėti ar užsienyje skursti.

Šešėlį meta ant visų

„Tokios įmonės meta šešėlį ant visų dirbančių atsakingai, mums kenkia tokie tarpininkai, - sakė darbininkų Europoje ir Skandinavijoje atrankas vykdančios UAB „Headex group“ vykdomoji direktorė Viktorija Šiukšterytė. - Stengiamės klientui viską paprastai ir žmogiškai išaiškinti ir primygtinai pabrėžiame, kad didesnis uždarbis bus, bet lengva nebus.“ Įmonės atstovė neslepia - pasitaiko, kai atrinktą darbininką užsienio klientai kartais sugrąžina, paaiškėjus, kad jis nesugeba atlikti darbo, kuriam buvo priimtas. Norėdamas gauti darbą, žmogus esą kartais ir pameluoja sugebantis tą ar aną, bet kai reikia dirbti, neišeina. Tai gal kam ir nepatinka, bet bendrovė už tai atsakomybės prisiimti negalinti. Anot UAB „Headex group“ atstovės, bendrovė padeda darbo susirasti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Įdarbintųjų ten ir čia skaičius esąs apylygis.

Skųstis nėra kam

„Lietuvos darbo biržai nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti įdarbinimo agentūrų veiklos. Įdarbinimo agentūras kontroliuoja tos įstaigos, kurios prižiūri įmonių veiklą ir užsiima nelegalaus darbo prevencija: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas, „Sodra“. Įtarus, kad įdarbinimo paslaugas teikiantis juridinis ar fizinis asmuo verčiasi veikla pažeisdamas įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas. Kadangi pretenzijų ir skundų nagrinėjimas dėl tarpininkavimo įdarbinant veiklos nėra Lietuvos darbo biržos kompetencija, skundų gauname labai retai“, - sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Laučienė.

Statistika

2015 m. liepos 1 d. Lietuvoje veikė 121 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjas. Iš jų 114 juridinių asmenų, registruotų Lietuvoje, 1 jų filialas, 1 ES valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens filialas ir 5 Lietuvos piliečiai. Pirmą šių metų ketvirtį tokių paslaugų teikėjų buvo 113. 28 jų nurodė surandantys darbo Lietuvoje, 54 - užsienyje, 31 - ir ten, ir ten.

Iš viso per šį laikotarpį tarpininkai įdarbino 1326 asmenis. Iš jų Lietuvoje - 620 (47 proc.), užsienyje - 706 (53 proc.). Iš įdarbintų užsienyje 504 (71 proc.) - vyrai, 202 (29 proc.) - moterys. Daugiau nei pusė įdarbintų - 25-49 metų. Pagal išsilavinimą per oficialius tarpininkus darbo užsienyje susiradę asmenys pasiskirstė taip: 24 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 22 proc. - aukštesnįjį, 31 proc. - profesinį išsilavinimą, 23 proc. neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Daugiausia įdarbinta Jungtinėje Karalystėje - 258 (37 proc.), Olandijoje - 195 (28 proc.), Danijos Karalystėje - 52 (7 proc.), Norvegijoje - 79 (11 proc.), Vokietijoje - 26 (4 proc.).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“