"Swedbank": tikimybė, kad Lietuva tenkins visus eurui reikalingus kriterijus, neviršija 50 procentų

"Swedbank" ekonomistų teigimu, dėl kitais metais paspartėsiančios infliacijos tikimybė, kad Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus eurui įsivesti, neviršija 50 procentų.

"Swedbank" sumažino euro zonos augimo prognozę, tačiau Lietuvos ekonomikos augimo prognozių nekeičia - bendrasis vidaus produktas 2013 ir 2014 metais augs po 4 proc., o Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje.

Šių metų Lietuvos infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje infliacija vėl paspartės, prognozuoja banko ekonomistai.

Infliacijos prognozė, pasak ekonomistų, mažinama, kadangi pasaulinės tendencijos išlieka palankios, o vidinių infliacijos veiksnių kol kas neatsirado.

"Elektros brangimas, didesnis akcizas dyzelinui ir padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pirmąjį šių metų ketvirtį, priešingai nei tikėtasi, kol kas neturėjo jokio poveikio infliacijai. Antroje metų pusėje matysime spartesnį kainų augimą, tačiau vidutinė metinė infliacija šiemet bus mažesnė nei pernai ir metų pabaigoje sieks 2,5 procento", - sako "Swedbank vyriausiais ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau, jo nuomone, 2014 m. atsigaunanti pasaulinė paklausa kilstels žaliavų kainas, o kainų augimą Lietuvoje veiks ir didėjančios įmonių darbo sąnaudos, todėl kitąmet infliacija paspartės iki 3,4 proc. N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad infliacija mažėja visose euro zonos šalyse, o kitų metų pradžioje infliacijos kriterijus bus tik šiek tiek didesnis nei 2 proc., todėl Lietuvos tikimybė įsivesti eurą 2015 metais neviršija 50 proc.

Dėl mažesnės infliacijos sparčiau augs realus darbo užmokestis, kuris, prognozuojama, šiemet padidės 2 proc. Kitais metais realaus neto darbo užmokesčio augimas paspartės dėl mokesčių reformos.

"Swedbank" prognozuoja, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus padidintas maždaug trečdaliu, iki 625 litų (dabar jis siekia 470 litų). Tai turės 0,6 proc. poveikį vidutiniam darbo užmokesčiui, o didžiausią poveikį pajus mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys dirbantieji.

"Vyriausybė neturėtų apsiriboti tokiu kukliu tikslu, o turėtų ieškoti galimybių didinti NPD iki 1000 litų. Prarastas pajamas biudžete būtų galima kompensuoti aktyviau kovojant su kontrabanda, naikinant mokesčių lengvatas ir išimtis, bei blogiausiu atveju apmokestinant kai kurį turtą", - siūlo N. Mačiulis.

"Swedbank" nekeičia nedarbo prognozių ir mano, kad vidutinis nedarbo lygis šiemet sumažės iki 11,5 proc., o kitais metais toliau mažės iki 10,0 proc. N. Mačiulis teigia, kad kol kas sunku įvertinti MMA didinimo poveikį užimtumui - nedarbo lygis žiemą buvo aukštesnis, bet didžiąja dalimi tai buvo dėl sezoninių veiksnių.

Dėl mažesnės infliacijos ir teigiamų tendencijų darbo rinkoje tikimasi ir didesnio namų ūkių vartojimo - šiemet jis turėtų augti 3,3 proc., o 2014 augimas paspartės iki 3,8 proc. "Swedbank" ekonomistų teigimu, įmanoma, kad mažos palūkanų normos, didėjantis darbo užmokestis bei mažėjantis nedarbas skatins gyventojus ne taupyti, o vartoti.

"Swedbank" nekeičia biudžeto deficito prognozės šiems ir kitiems metams - jis turėtų siekti atitinkamai 2,5 ir 2,0 proc. BVP. Kadangi biudžetas išlieka deficitinis, valstybės išlaidų augimą griežtai ribos fiskalinės drausmės įstatymas. "Swedbank" skaičiavimais, 2014 m. valstybės biudžeto išlaidos (be ES lėšų) galės didėti tik maždaug 1 proc. arba 190 mln. litų.

"Jau dabar pasigirsta nuomonės, kad Lietuvos siekimas įsivesti eurą 2015 m. užkerta galimybes didinti įvairių sričių finansavimą. Tačiau tai klaidinanti nuomonė - išlaidų augimą suvaržo ne strateginis tikslas įsivesti eurą, o fiskalinės drausmės įstatymas, kuris verčia valstybę gyventi pagal galimybes, o ne pagal nepamatuotus norus", - teigia N. Mačiulis.

Jo nuomone, valstybės finansų tvarumui šiuo metu rizikos nėra, tačiau jei tvirtinant ateinančių metų biudžetą pasigirstų svarstymų dėl šio įstatymo naudos, tai būtų neigiamas signalas finansų rinkoms, galintis padidinti Lietuvos skolinimosi kainą.

Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiemet išliks recesijoje, o bendras regiono BVP susitrauks daugiau nei pernai - 0,6 proc.

Toliau ryškės skirtumai tarp labiausiai skolų krizės pažeistų ir stipriųjų euro zonos valstybių. Vokietijos ir šiaurinių valstybių augimas tęsis, o Italija ir Ispanija išliks recesijoje ir toliau susidurs su didėjančiu nedarbu. Nuosmukį patiriančių valstybių sąrašą papildys ir Prancūzija, kuri nepaisant dedamų pastangų nesugebės nei šiais, nei ateinančiais metais pasiekti užsibrėžtų biudžeto deficito mažinimo tikslų, prognozuoja "Swedbank".

Pasak N. Mačiulio, Italijai po vasarį vykusių rinkimų nepavyko suformuoti naujos vyriausybės, todėl tikėtini nauji rinkimai, o būtinos reformos bus atidėliojamos.

Pasitikėjimo bendros pinigų sąjungos ateitimi, anot jo, nepadidino ir nesklandus Kipro gelbėjimas bei Portugalijos Konstitucinio teismo nutarimas, kad šalies taupymo priemonės prieštarauja šalies konstitucijai.

"Todėl tikėtina, kad Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas gali šiek tiek atlaidžiau žiūrėti į biudžeto deficito mažinimo tikslus ir suteiks euro zonos valstybėms daugiau laiko įgyvendinti reformas", - sako N. Mačiulis.

Jo nuomone, svarbiu neapibrėžtumo ir rizikos šaltiniu išlieka artėjantys Vokietijos parlamento rinkimai. Priešrinkiminiame kontekste Vokietijos politikai nebus linkę siūlyti daugiau nuolaidų pietinėms euro zonos valstybėms, bet tuo pačiu metu stengsis ir išvengti gilesnių ekonominių sukrėtimų.

Tačiau nepaisant šių problemų Europoje, "Swedbank" ekonomistų nuomone, kituose pasaulio regionuose tęsiasi pastebimas ekonomikos atsigavimas, kuris turės teigiamą poveikį ir Europos eksportuotojams. Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos recesijos nepatiria, o jų augimas bus tik šiek tiek lėtesnis nei pernai.

Išlieka 20 proc. tikimybė, kad Europa ir pasaulis pasiners į gilesnę recesiją. Tačiau teigiamo scenarijaus - spartesnio augimo, nulemto didesnio įmonių ir gyventojų pasitikėjimo - tikimybė yra panaši. Antroje šių metų pusėje ir ypač 2014 metais augimas prasidės daugumoje euro zonos valstybių, teigia ekonomistai.

Pasak N. Mačiulio, pernai Lietuvos ekonomikos augimą slopino įmonių sprendimas atidėti kai kurias investicijas bei žymiai sumažinti atsargas, tačiau šiemet stiprėjanti vidaus paklausa, didėjantis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, žemos palūkanų normos ir sukauptas nuosavas kapitalas bei laukiamas euro zonos atsigavimas paskatins įmones drąsiau investuoti į plėtrą.

Analitiko nuomone, įmonės beveik nebeturi galimybių didinti savo veiklos efektyvumą optimizuodamos atsargų valdymą ir tiekimo grandinę, todėl jų konkurencingumo augimas priklausys nuo investicijų, o atsargos nebemažės.

Be to, N. Mačiulis prognozuoja, kad užimtumo ir BVP augimui šiemet bei 2014 m. teigiamą poveikį jau turės ir statybų sektorius.